25.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 294/33

1.1

Rusijos Federacija, kuri tarptautiniu mastu vaidina svarbų vaidmenį, yra ES strateginis partneris. ES plėtra dar kartą pabrėžia bendradarbiavimo tarp ES ir Rusijos svarbą, abiems pusėms yra labai svarbu užmegzti kuo geresnius ES ir Rusijos santykius puoselėjant bendras Europos demokratijos vertybes ir gerbti žmogaus bei pilietines teises.

1.2

Socialinė raida ir gyvenimo sąlygų gerinimas, teisės normų sukūrimas ir užtikrinimas, kad sąlygos ir aplinka įmonėms būtų geriau numatoma, o taip pat rinkos ekonomikos kūrimas reikalauja ryžtingų veiksmų. Nors Rusijos vadovybė oficialiai pritaria šiems siekiams, pažanga siekiant jų ir kasdienio gyvenimo tikrovė neatitinka nei Rusijos, nei tarptautinės visuomenės lūkesčių. Tačiau EESRK mano, kad Rusijos vadovybės veiksmai verslininkų ir žiniasklaidos atžvilgiu prieštarauja minėtam vadovybės ketinimui skatinti demokratiją ir stiprinti pilietinę visuomenę. Dabartinė raidos Rusijoje tendencija neramina, ir ne tik dėl jos piliečių. Akivaizdu, kad Rusija traukiasi iš demokratinio kelio, valstybė kontroliuoja žiniasklaidą, Rusijos armija, nepaisant tarptautinių įsipareigojimų, vis dar tebėra Moldovoje ir Gruzijoje, o teisėsaugos institucijos tarnauja politiniams tikslams. Kurti organizuotą pilietinę visuomenę tokiomis sąlygomis yra itin sunku.

1.3

Stiprėjanti ES integracija — vidaus rinka, bendra valiuta ir stiprėjantis bendradarbiavimas vis daugiau politikos sričių — yra pagrindinis istorinės reikšmės tikslas, kuris tapo ir visų valstybių narių siekiu, nepaisant dabartinių kliūčių šiame procese. Tačiau Europos Sąjungos viduje vykstanti integracija jokiu būdu neturi lemti, kad dėl šios priežasties Europos Sąjunga dar labiau atitoltų nuo Rusijos ir kitų Europos valstybių, pasirinkusių kitokį kelią, nes tai gali suskaldyti Europą.

1.4

1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministro Robero Šumano deklaracija dėl vieningos Europos sukūrimo remiasi idėja, kad Europos integracijos pagrindas turi būti bendras noras veikti siekiant bendrų tikslų, bendros vertybės bei susitaikymas ir bendra piliečių ateities vizija. Taip pat Roberas Šumanas teigė, kad Europos negalima sukurti akimirksniu, tam reikia praktinių pasiekimų, ypač tikro bendros atsakomybės jausmo ugdymo. Ši deklaracija yra taip pat svarbi ES bei Rusijos santykiams bei susijusi su pastangomis stiprinant jų bendradarbiavimą.

2.1

Glaudesniems Rusijos ir ES santykiams reikia ir stipraus Europos Sąjungos organizuotos pilietinės visuomenės palaikymo. Jos pastangomis siekiama geresnio ES ir Rusijos bendradarbiavimo, organizuotos pilietinės visuomenės struktūrų ir demokratijos skatinimo Rusijoje.

2.2

Naujų valstybių narių, kurios per dešimt metų sėkmingai užbaigė posovietinio pereinamojo laikotarpio procesą, patirtis yra svarbi ir gali suteikti pridedamos vertės bendradarbiavimui tarp ES ir Rusijos.Ypač šių šalių pilietinės visuomenės dalyviai (NVO) gali vaidinti svarbų vaidmenį demokratizacijos ir žmogaus bei piliečių teisių apsaugos srityse Rusijoje.

2.3

Europos pramonininkų ir darbdavių konfederacijų sąjunga (EPDKS) jau daugelį metų teikia savo rekomendacijas ir nuomones dėl ekonominių santykių vystymo. ES ir Rusijos įmonių vadovai reguliariai diskutuoja šiais klausimais prie „Apskritojo ES ir Rusijos pramoninkų stalo“ ir savo nuomonę pateikia ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimams. Europos profesinių sąjungų konfederacija (EPSK) taip pat pateikia savo poziciją aukščiausio lygio susitikimams, o 2004 m. kartu su Rusijos profesinių sąjungų konfederacija nusiuntė bendrą laišką Europos Komisijos pirmininkui ir Rusijos prezidentui, kuriame siūlė ES ir Rusijos profesinių sąjungų konfederacijoms suteikti panašų vaidmenį, kaip ir „Apskritojo ES ir Rusijos pramonininkų stalo“. Kiti pilietinės visuomenės dalyviai savo iniciatyva numatė, kaip išreikšti savo požiūrį į ES ir Rusijos santykių vystymą jų sektoriuose. Rusijos visuomenė vis dar menkai organizuota. Nevyriausybinės organizacijos vystosi lėtai ir jų vaidmuo yra ribotas.

2.4

Pastaraisiais metais EESRK pateikė keletą nuomonių dėl ES ir Rusijos santykių, kuriose taip pat nagrinėjo Rusijos pilietinės visuomenės veikimą. Svarbiausios paskutinių metų nuomonės yra pateiktos 1 išnašoje. Šioje nuomonėje buvo atsižvelgiama į ankstesnių nuomonių rekomendacijas ir išvadas, nors konkrečios nuorodos ir nepateikiamos (1). Atlikdamas šį darbą EESRK užmezgė tiesioginius ryšius su pagrindiniais Rusijos pilietinės visuomenės dalyviais.

3.1.1

Nuoseklaus bendradarbiavimo tarp ES ir Rusijos vystymui trukdė tai, kad ES valstybės narės dvišaliuose santykiuose su Rusija siekė savo tikslų, netgi tose srityse, už kurias yra atsakinga ES. Konstruktyvių ir atvirų dvišalių santykių plėtotė tarp atskirų valstybių narių ir Rusijos, žinoma, neturi apsiriboti sritimis, kurios nėra ES kompetencija. Priešingai, dvišalė, regioninė veikla ir veiksmai sektoriuose yra labai svarbūs ir kiekviena ES valstybė narė turi už tai prisiimti atsakomybę.

3.1.2

ES pilietinė visuomenė turėtų informuoti Rusijos pilietinę visuomenę apie savarankiško organizavimo ir paramos praktiką siekiant iš naujo užmegzti solidarumo ryšius, kad bendradarbiavimas tarp ES ir Rusijos duotų teigiamų rezultatų. Europos Sąjunga gali savo teigiamus aspektus, t.y., savo įvairovę, skirtingas visuomeninės struktūros formas bei šia įvairove ir pliuralizmu paremtą demokratinę, visuomeninę ir kultūrinę sklaidą panaudoti Rusijos pilietinės visuomenės ir visos Rusijos labui. Visos valstybės narės turi padėti siekti bendrų tikslų. Po ES plėtros šis aspektas tapo dar svarbesnis. Be to, yra žinoma, kad aiškūs metodai duos geriausių rezultatų skatinant ES ir Rusijos bendradarbiavimą. ES taip pat turėtų sukurti techninę paramos programą Rusijai, kuri padėtų jai tapti stabilia, demokratine ir klestinčia valstybe. Dar kartą reikėtų įvertinti dabartines techninės paramos programas. Pažangos geriausia siekti mažais, tačiau tikslingais žingsniais.

3.2.1

Europos Sąjunga ir Rusija siekia išplėsti ir pagilinti savo santykius, laikydamosi planų keturiose bendrose erdvėse. Keturias bendras erdves sudaro: 1) Bendra ekonominė erdvė, 2) Bendra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, 3) Bendra bendradarbiavimo išorės saugumo srityje erdvė, 4) Bendra mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros erdvė. Planuose yra numatyta apie 400 priemonių, kurios turi būti įgyvendintos ateinančiais metais. EESRK mano, kad šis metodas yra puikus ir nori pabrėžti, kad ES turi labiau stengtis skatindama atvirus ir plačius politinius, ekonominius ir socialinius santykius tarp ES ir Rusijos.

3.2.2

Pilietinei visuomenei yra svarbūs keletas planų aspektų: pavyzdžiui, teisiniam ir ekonominiam dialogui skirti prioritetiniai sektoriai, konkurencijos palengvinimas, investicijos ir prekyba, regioninis ir pasienio bendradarbiavimas, aplinka, žmogiškųjų santykių skatinimas, asmenų judėjimas, jaunimas, bendradarbiavimas civilinės saugos srityje, moksliniai tyrimai ir švietimas, laipsniška transporto tinklų integracija.

3.2.3

EESRK ragina ES ir Rusiją planus įgyvendinti neatidėliojant. Jų turinys turi būti nuolat atnaujinamas, kad būtų galima juos kuo geriau taikyti. Abi šalys kiekvienais metais turi peržiūrėti šių planų įgyvendinimą. Be to, tiek ES, tiek Rusija turi aiškiai nustatyti institucijas, kurios bus atsakingos už šių programų įgyvendinimą. EESRK, ir toliau atsižvelgdamas į šios nuomonės nuostatas, yra pasirengęs aktyviai padėti pilietinei visuomenei svarbiose srityse. Šiuo atžvilgiu komitetas ketina pateikti pasiūlymus dėl planų turinio ir įgyvendinimo bei sustiprinti savo tiesioginius ryšius su pagrindiniais Rusijos pilietiniais visuomenės dalyviais (žr. 3.4.3 ir 3.5.5 punktus).

3.2.4

2007 m. baigsis, jei to pageidaus viena iš sutarties šalių, praeito dešimtmečio pradžioje dešimčiai metų pasirašytas ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas. Keturių bendradarbiavimo sričių veiksmų planai turėtų būti naujos, atitinkančios laiko dvasią ES ir Rusijos sutarties, kuria būtų siekiama strateginės ES ir Rusijos partnerystės, pagrindas. Rusija turėtų būti skatinama panaikinti dabartines prekybos prekėmis ir paslaugomis kliūtis ir užtikrinti veikiančią norminę bazę investicijoms, kad ES ir Rusija galėtų pradėti rengti laisvos prekybos susitarimą, kuris būtų paremtas Rusijos, kaip rinkos ekonomikos, statusu ir jos naryste PPO.

3.2.5

Be to, ES ir Rusija, laikydamosi panašių metodų, taip pat turi peržiūrėti regioninį bendradarbiavimą — Šiaurės dimensijos (įskaitant Baltijos jūros regiono ir Arkties regiono bendradarbiavimą) ir Juodosios jūros regionų valstybių bendradarbiavimą. EESRK malonu pažymėti, kad į šį aspektą planuose yra tinkamai atsižvelgiama ir ragina imtis tolimesnių veiksmų regionų bendradarbiavimui, kaip ES ir Rusijos santykių sudedamajai daliai, vystyti.

3.3.1

Tvarus glaudesnių santykių tarp ES ir Rusijos kūrimas yra ribotas, kadangi abiejų šalių veikla vykdoma remiantis skirtingomis vertybėmis. Šios vertybės — tai asmeninė atsakomybė, teisinė valstybė, pagarba asmeniui ir turtui, žmogaus teisės (žiniasklaidos laisvė, laisvų rinkimų organizavimas, politinis pliuralizmas, lygios galimybės ir mažumų teisės), skaidrumas, vientisumas, žmogaus orumas, lygybė, žodžio laisvė, teisė jungtis į susivienijimus ir pagrindinės darbuotojų teisės, tinkami socialinių partnerių santykiai ir pakankama socialinė apsauga. Nebus jokio bendradarbiavimo ir abipusio supratimo bendro pagrindo, jeigu šios vertybės negalės būti visam laikui įtvirtintos Rusijos socialiniame ir ekonominiame bei politiniame gyvenime.

3.3.2

EESRK mano, kad bendri planų tikslai yra svarbūs. Jam malonu pastebėti, kad trijuose planuose (bendradarbiavimo išorės saugumo srityje erdvė, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, bendra mokslinių tyrimų ir švietimo, įskaitant kultūrą, erdvė) bendrosios vertybės buvo pripažintos kaip esminis pagrindas.

3.3.3

Glaudesnio bendradarbiavimo tarp ES ir Rusijos kūrimas priklausys nuo Rusijos pažangos šiose srityse. EESRK mano, kad, įgyvendinant planus, šis klausimas turi būti akcentuojamas. Jis yra tvirtai įsitikinęs, kad planuose turi būti numatyta daugiau konkrečių veiksmų, kad bendrosios vertybės, kurios yra labai svarbios plėtojant veikiančią pilietinę visuomenę, būtų pasiektos.

3.3.4

Svarbu Rusijoje sukurti sąlygas, kurioms esant socialiniai partneriai ir kiti organizuotos pilietinės visuomenės dalyviai galėtų vykdyti savarankišką veiklą ir su pasitikėjimu dalyvauti priimant jiems svarbius visuomeninius sprendimus. Todėl būtinas bendradarbiavimu paremtas atviras tarpusavio dialogas, o tai neįmanoma be laisvos žiniasklaidos. Todėl taip pat būtina, kad praktikoje būtų laikomasi svarbiausių tarptautinių susitarimų, pavyzdžiui, TDO konvencijos nuostatų.

3.3.5

Siekiant sukurti aktyvią pilietinę visuomenę, būtina, kad Rusijos ekonominiai ir socialiniai dalyviai būtų tinkamai atstovaujami, nepriklausomi ir pasirengę konstruktyviam ir skaidriam ekspertų dialogui su valdžios institucijomis ir kitais visuomenės dalyviais.

3.3.6

EESRK pritaria 2005 m. pavasarį tarp ES ir Rusijos prasidėjusioms konsultacijoms pagal antrąją bendrą erdvę dėl žmogaus teisių ir su tuo susijusių pagrindinių teisių, pavyzdžiui, mažumų. Šių konsultacijų metu turi būti sprendžiami apsisprendimo nacionaliniu ir vietos lygiu klausimai bei vengimas naudoti prieštaringus metodus (pvz., kalbant apie Čečėniją), kurie yra pavojingi Rusijos žmonėms, o taip pat kelia grėsmę ES piliečiams.

3.3.7

Jau daugelį metų ES demonstruoja savo gebėjimą dialogu pasiekti esminių pokyčių trečiosiose šalyse; ta pačia kryptimi turėtų vykti ir dialogas su Rusija. Žinoma, pagrindinis vaidmuo sprendžiant šį klausimą tenka Europos Vadovų Tarybai ir ESBO. Komitetas palankiai vertina tai, kad pagal šiuos planus ES ir Rusija susitarė stiprinti bendradarbiavimą šiuose forumuose.

3.3.8

ES ir Rusijos santykių vystymui būtina pakankama ES finansinė pagalba. Geriau turi būti pasinaudojama TACIS programa ir kitais ištekliais vystyti pilietinę visuomenę, švietimą ir nepriklausomą žiniasklaidą ir į tai taip pat būtina atsižvelgti Europos kaimynystės ir partnerystės priemonėje (EKPP). EESRK rekomenduoja, kad Europos Komisija pateiktų pasiūlymą, kuriame būtų nurodyta, kaip svarbūs ES instrumentai galėtų būti geriau panaudojami Rusijos pilietinės visuomenės vystymuisi.

3.4.1

Europos Sąjunga pabrėžė, kad kuriant ES ir Rusijos santykius, ji siekia priimti kokybiškai tvarius sprendimus ir metodus. Siekiant šio tikslo, būtina atsižvelgti į pilietinės visuomenės ir joje atstovaujamų interesų grupių nuomonę. Dėl šios priežasties yra svarbu plėtoti pilietinę visuomenę Rusijoje.

3.4.2

EESRK rekomenduoja, kad pagal Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) 93 str. įkūrus patariamąjį komitetą, būtų įgyvendinami ES ir Rusijos bendradarbiavimo mechanizmai, kurie suteiktų daugiau reikšmės patikimiems pilietinės visuomenės dalyviams. Šitaip ES ir Rusijos bendradarbiavime būtų galima optimaliai panaudoti jų patirtį. Taikant panašias priemones, pavyzdžiui, į jas įtraukiant Viduržemio jūros regioną, Indiją, Lotynų Ameriką ir Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalis, ES kontekste buvo pasiekti geri rezultatai. EESRK mano, kad taip pat ir Rusijoje yra daug dalyvių, kurie šioje srityje gali pasiekti gerų rezultatų.

3.4.3

Komitetas ketina aktyviai dalyvauti svarstymuose, kaip pilietinė visuomenė galėtų dalyvauti ES ir Rusijos bendradarbiavime. 3.2.3 ir 3.5.5 punktuose paminėtas EESRK ketinimas sustiprinti ryšius su svarbiausiais Rusijos pilietinės visuomenės dalyviais, artimoje ateityje įgis konkretų pavidalą, pagal galimybę, oficialaus ES ir Rusijos bendradarbiavimo kontekste sukūrus patariamąjį forumą.

3.5.1

ES veikiančios tam tikros interesų grupės, pavyzdžiui, profesinės sąjungos, vartotojai, darbdaviai, ūkininkai ir kitos pilietinės visuomenės grupės ilgainiui užmezgė ryšius su partneriais Rusijoje. Tai vyksta ir ES, ir dvišalių santykių lygiu. Taip pat ir Rusijos organizacijos dažnai įtraukiamos į tarptautinį bendradarbiavimą savo veiklos srityse. Siekiama, kuriant tinklus, abipusėmis priemonėmis ir pasikeičiant patirtimi bei žiniomis, skatinti tiesioginius ryšius tarp piliečių. Pilietinės visuomenės bendradarbiavime svarbiausias turėtų būti pasitikėjimo tarp ES ir Rusijos stiprinimas.

3.5.2

Tačiau ateityje reikia siekti įvairiapusių ir platesnių santykių su Rusijos visuomenės dalyviais, kadangi Rusijos organizacijas tarpusavyje ir su panašiomis užsienio organizacijomis sieja menkai išvystyti santykiai. EESRK kviečia visus organizuotos pilietinės visuomenės dalyvius savo veiklos srityje sustiprinti ir išplėsti bendradarbiavimą su Rusijos partneriais. Atitinkamai ES turėtų imtis priemonių, kad šis bendradarbiavimas būtų palengvintas.

3.5.3

ES valstybės narės turėtų labiau stengtis įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas kuriant naujus projektus, remiant švietimo bei mainų programas šiame kontekste bei inicijuojant bendrus ekonominius projektus. ES valstybių narių vyriausybės turėtų taip pat geriau informuoti visuomenę apie tokius projektus ir apmokyti pilietinės visuomenės dalyvius rengti tokius projektus.

3.5.4

Taip pat svarbu nustatyti priemones ir būdus, kaip šiuos ryšius būtų galima užmegzti visose Rusijos dalyse, pavyzdžiui, ir Kaliningrado srityje. Todėl šiuo tikslu Regionų komiteto pateiktos rekomendacijos (2) dėl regioninio bendradarbiavimo išplėtimo vaidina svarbų vaidmenį; EESRK remia šiuos pasiūlymus ir rekomenduoja, kad Nuolatinė partnerystės taryba šiam klausimui skirtų daugiau dėmesio.

3.5.5

Plečiant ES ir Rusijos organizuotų pilietinių visuomenių santykius, EESRK, remdamasis savo vaidmeniu, juos skatins. Pirmasis žingsnis šia linkme galėtų būti nuolatiniai kontaktai su Rusijos partneriais, tam tikrais klausimais kartu organizuojamos bendros darbo grupės (ekonominės reformos ir užimtumas, socialinės apsaugos sistemos reforma, socialinio dialogo Rusijoje vystymas, pilietinės visuomenės dalyvių įtraukimas į ES ir Rusijos bendradarbiavimą) ir kt. Šitaip siekiama reguliaraus ir aktyvesnio partnerių bendradarbiavimo. Vėliau šis bendradarbiavimas turėtų išaugti į patariamąjį forumą, kuris remtų ES ir Rusijos bendradarbiavimo mechanizmus (taip pat žr. 3.2.3 ir 3.4.2-3.4.3 punktus).

3.6.1

Stiprinant ES ir kaimyninių Rytų Europos šalių santykius, taip pat svarbu užmegzti glaudesnius santykius tarp Rusijos ir kaimyninių Rytų Europos šalių, pavyzdžiui, tarp Rusijos ir Ukrainos, tarp Moldovos ir Baltarusijos. Glaudesni santykiai ir intensyvesnė sąveika yra būtini sprendžiant politinius, ekonominius ir socialinius klausimus ir gerinant bendradarbiavimą Europos lygiu. EESRK siūlo, kad ES paremtų šitokį santykių stiprinimą, kaip jos kaimynystės ir partnerystės politikos dalį.

3.6.2

EESRK rekomenduoja taip pat paremti tarpvalstybinius minėtų šalių pilietinių visuomenių dalyvių ryšius. EESRK jau ėmėsi priemonių šiam dialogui plėsti ir ketina apie tai reguliariai informuoti Komisijai.

3.7.1

Siekiant skatinti tarpvalstybinį mobilumą, būtini geri transporto ryšiai ir galimybė lengvai keliauti. EESRK palaiko pastangas siekiant vystyti ir integruoti transporto ryšius, kuriems reikalingos investicijos, kad ne tik ES, bet ir Rusijoje būtų pagerinta infrastruktūra ir logistika. Šioje veikloje turėtų aktyviau dalyvauti svarbiausios tarptautinės finansų institucijos, ypač EIB ir ERPB.

3.7.2

Komitetas su malonumu pastebi, kad planuose buvo pabrėžtas tikslas palengvinti kontaktų tarp žmonių užmezgimą ir keliones tarp ES ir Rusijos, pvz., integruojant transporto tinklus, supaprastinant legalų sienų perėjimą ir vizų išdavimo procedūrą ir laikantis readmisijos principų. Pasienio susitarimai yra labai svarbūs siekiant sklandaus mobilumo tarp valstybių.

3.7.3

Tačiau dabartinė daug laiko reikalaujanti ir brangi vizų išdavimo procedūra — tai kliūtis, trukdanti turizmui ir glaudesnei tarpvalstybinei sąveikai tarp pilietinės visuomenės dalyvių, taip pat jaunimo ir studentų. Reikėtų supaprastinti prašymų vizai gauti ir leidimui dirbti procedūrą. Tai padėtų skatinti tarpvalstybinius ryšius ir atskirų asmenų mobilumą. Todėl svarbu, kad pradėjus derybas dėl vizų išdavimo procedūros supaprastinimo ES ir Rusijoje, kuo greičiau būtų pasiektas abi šalis tenkinantis rezultatas.