31.7.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 229/98

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui – Visuotinės svarbos paslaugų Europoje kokybės sistema

(COM(2011) 900 final)

2012/C 229/18

Pranešėjas Jan SIMONS

Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. gruodžio 20 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui – Visuotinės svarbos paslaugų Europoje kokybės sistema

COM(2011) 900 final.

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. gegužės 10 d. priėmė savo nuomonę.

481-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. gegužės 23–24 d. (gegužės 23 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 145 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 7 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Komitetas labai apgailestauja dėl netinkamai parinkto komunikato pavadinimo, nes jis apima daug daugiau klausimų, nei tie, kurie nagrinėjami dokumente. Netikslumų priežastis, mūsų nuomone, ta, kad pateiktoje „kokybės sistemos“ apibrėžtyje bendrai pripažinta vertybė „kokybė“ suvokiama ne taip, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 14 straipsnyje ir jos 26 protokole. Apie šią vertybę nekalbama nei pačiame komunikato tekste, nei nagrinėjant atskirus sektorius.

1.2   Komitetas pripažįsta, kad būtinai reikia paskelbti šį aiškinamąjį dokumentą dėl visuotinės svarbos paslaugų (VSP). EESRK gali pritarti Komisijos komunikate pateiktam aiškinimui tuo atveju, jei bus atsižvelgta į visas jo pateiktas pastabas. Pastaraisiais metais EESRK ne kartą ragino užtikrinti veiksmingas, pažangias ir kokybiškas visuotinės svarbos paslaugas.

1.3   Komitetas įsitikinęs, kad naująsias pirminės teisės nuostatas dėl VSP būtina perkelti į antrinę sektoriams ir įvairioms sritims skirtą teisę.

1.4   Tebesitęsianti ekonomikos ir finansų krizė dar kartą aiškiai parodė esminį VSP vaidmenį siekiant užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą. Tačiau privalome atsižvelgti ir į tai, kad dėl tam tikrų politinių sprendimų finansinės viešojo sektoriaus galimybės darosi vis menkesnės. Komitetas pritaria teiginiui, kad reikia skubiai imtis atitinkamų priemonių paslaugų tvarumui užtikrinti ir jų kokybei pagerinti.

1.5   Komitetas mano, kad institucinis pagrindas (SESV 14 straipsnis, jos 26 protokolas ir Pagrindinių teisių chartijos 36 straipsnis) yra tinkamas siekiant įgyvendinti nustatytus tikslus. Tačiau, jo nuomone, komunikate nėra konkretaus ir nuoseklaus požiūrio, kuris reikalingas VSP srityje.

1.6   Komitetas įsitikinęs, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (VESP) teikimas, vykdymas ir finansavimas yra ir išlieka valstybių narių kompetencijos sritis, jos privalo priimti sektorių teisės aktus, užtikrinančius konkrečiu atveju tinkamiausius sprendimus, tuo tarpu ES teisėkūros kompetencija yra nustatyti bendrąsias ekonomines ir finansines sąlygas ir užtikrinti kontrolę, kad nebūtų daroma klaidų.

1.7   Komitetas laikosi nuomonės, kad persvarstant galiojančius atskiriems sektoriams skirtus teisės aktus, taikomus, be kita ko, universaliųjų paslaugų įsipareigojimams, būtinas nuolatinis vertinimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į naująsias pirminės teisės nuostatas, besikeičiančius vartotojų poreikius ir pokyčius technologijų bei ekonomikos srityse. Vykdant šiuos veiksmus turėtų būti bendradarbiaujama su suinteresuotaisiais subjektais ir pilietinės visuomenės organizacijomis. Komitetas mano, kad atliekant persvarstymą turi būti atsižvelgta į užimtumą, socialinę bei teritorinę sanglaudą, t. y į aspektus, kuriems iki šiol nebuvo skiriamas dėmesys.

1.8   26-ajame protokole pabrėžiama valstybių narių kompetencija teikti, pavesti teikti ir organizuoti visuotinės neekonominės svarbos paslaugas. Taigi, Komitetas įsitikinęs, kad pačioms valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė atlikti vertinimą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, o Komisija turėtų tik skleisti gerąją patirtį ir kontroliuoti, ar paslaugos teikiamos laikantis ES sutartyse nustatytų pagrindinių principų.

1.9   Komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija komunikate stengiasi patikslinti pagrindines sąvokas, kurios vartojamos diskusijose dėl VSP ir yra tiesiogiai susijusios su klientais bei vartotojais, kitaip tariant – piliečiais. Deja, jos aiškinimai nepakankamai išsamūs. Komitetas laikosi nuomonės, kad apibrėžiant VSP nepakanka apsiriboti tik su rinka susijusiomis nuorodomis. Būtų galima, pavyzdžiui, nurodyti demokratiškai teisėtą sprendimų priėmimo procesą valstybėse narėse. Reikėtų atlikti plataus masto konsultacijas ir paskelbti pataisytą aiškinamąjį naudotinų terminų žodyną, kad nė vienoje kalbinėje versijoje neliktų jokių galimybių skirtingoms interpretacijoms ir klaidoms šioje srityje atsirasti.

1.10   Komitetas pritaria pastangoms didinti VESP taikomų ES taisyklių aiškumą ir teisinį tikrumą. Jis taip pat remia pasiūlymą, kad Komisija paskelbtų vadovus – ypač jei jie bus parengti bendradarbiaujant su atitinkamų sričių specialistais – kurie padėtų geriau suprasti VESP taisykles ir jų taikymo tvarką.

1.11   Siekiant ilgalaikio sėkmingo būtiniausių paslaugų, tokių kaip pašto ir pagrindinės bankų paslaugos, viešojo transporto, energetikos ir elektroniniai ryšių paslaugos, teikimo, labai svarbu užtikrinti visuotinę prieigos teisę, visų pirma atsižvelgiant į pažeidžiamiems asmenims, pavyzdžiui, neįgaliesiems ar gyvenantiems žemiau skurdo ribos. Valstybės narės, vadovaudamosi galiojančia teisės sistema ir Komisijai įdėmiai stebint, privalo nuolat kruopščiai vertinti, ar šias paslaugas tikslinga palikti teikti viešajam sektoriui (arba jas integruoti į viešąjį sektorių), ar patikėti jas (iš dalies) rinkai, nustatant griežtas sąlygas.

1.12   Komitetas mano, kad nagrinėjamame komunikate daugiau dėmesio turėtų būti skiriama socialinės, sveikatos apsaugos ir darbo rinkos srityse teikiamoms visuotinės svarbos paslaugoms. Todėl jis ragina Komisiją imtis aktyvesnių veiksmų ir patikslinti visuotinės svarbos socialinių paslaugų (VSSP) apibrėžtį. Jis pritaria Komisijos teiginiui, kad Europos Sąjungoje šioms paslaugoms tenka labai svarbus vaidmuo, visų pirma tokiuose sektoriuose kaip sveikatos priežiūra, vaikų ir pagyvenusių asmenų priežiūra, neįgaliųjų globa, socialinis būstas ir su darbo rinka susijusios paslaugos.

1.13   Komitetas ragina Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymų dėl iniciatyvų, kuriomis būtų gerinama visuotinės svarbos – visų pirma VSSP – paslaugų kokybė, nes nagrinėjamame komunikate joms skiriama labai mažai dėmesio, tuo tarpu šių paslaugų paklausa nuolat auga ir jų finansavimą užtikrinti tampa vis sunkiau. Be to, Komisija turėtų tęsti savo veiklą, kurios tikslas – įgyvendinti savanorišką Europos kokybės sistemą valstybėse narės.

2.   Įžanga

2.1   Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, įsigalėjo naujos nuostatos dėl visuotinės neekonominės svarbos paslaugų – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 14 straipsnis ir 26-asis protokolas, kuriame aiškinama 14 straipsnyje minimų „bendrųjų vertybių“ apibrėžtis, taip pat nurodomos visuotinės neekonominės svarbos paslaugos. Be to, Pagrindinių teisių chartijos 36 straipsniui suteikta tokia pati teisinė galia kaip ir Sutartims.

2.2   Besitęsianti ekonomikos ir finansų krizė ne tik rodo svarbų šių paslaugų vaidmenį užtikrinant socialinę ir teritorinę sanglaudą, ji taip pat stipriai veikia viešąjį sektorių. Tyrimai rodo, kad viešųjų paslaugų sektorius, aprėpiantis daug daugiau nei VSP, sudaro 26 proc. visų ES 27 valstybių narių BVP, o jame dirba 30 proc. visų ES darbuotojų.

2.3   Tai yra svarbiausios priežastys, dėl kurių Komisija nusprendė paskelbti nagrinėjamąjį komunikatą.

3.   Komisijos dokumento turinys

3.1   Komisija mano, kad kokybės sistema turėtų padėti užtikrinti, kad įgyvendinant ES reguliavimo sistemą toliau būtų stiprinamas bendrosios rinkos socialinis aspektas, daugiau dėmesio skiriama specifiniam šių paslaugų pobūdžiui, o šios paslaugos būtų teikiamos taip, kad būtų paisoma Protokole Nr. 26 pripažintų vertybių – kokybės, saugos ir prieinamumo, vienodo požiūrio, visuotinio prieinamumo ir vartotojų teisių.

3.2   Komisija konstatuoja, kad bėgant metams VSP poreikis ir jų teikimo būdai labai pasikeitė. Komisijos teigimu, anksčiau šias paslaugas teikė centrinės valdžios institucijos, o mūsų dienomis jas dažnai pavedama teikti žemesnio lygio viešosioms instancijoms ar privačiam sektoriui taikant šią sritį reglamentuojančias taisykles.

3.3   Liberalizavimo procesas, kiti viešosios politikos prioritetai ir iš dalies pasikeitę vartotojų lūkesčiai ir poreikiai paspartino 3.2 punkte aprašytas tendencijas. Kadangi daugelis šių paslaugų yra ekonominio pobūdžio, joms taikomos bendrosios rinkos ir konkurencijos reguliavimo taisyklės, „jei tik taikant šias taisykles teisiškai ar faktiškai netrukdoma vykdyti toms paslaugoms priskirtų konkrečių užduočių“.

3.4   Nors yra nerimaujančių dėl šių taisyklių poveikio, visų pirma socialinėms paslaugoms, Komisija įsitikinusi, kad jas galima taikyti atsižvelgiant į specifinius poreikius ir gerinant paslaugų teikimą, kartu užtikrinant tam tikrą jas taikant reikalingą lankstumą.

3.5   Komisijos pateiktą kokybės sistemą sudaro trys veiksmų grupės, tačiau Komisija nepateikia konkrečių pasiūlymų.

4.   Bendrosios pastabos

4.1   Komitetas labai apgailestauja dėl netinkamai parinkto komunikato pavadinimo, nes jis apima daug daugiau klausimų, nei tie, kurie nagrinėjami dokumente. Netikslumų priežastis, mūsų nuomone, ta, kad pateiktoje „kokybės sistemos“ apibrėžtyje bendrai pripažinta vertybė „kokybė“ suvokiama ne taip, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 14 straipsnyje ir jos 26 protokole. Apie šią vertybę nekalbama nei pačiame komunikato tekste, nei nagrinėjant atskirus sektorius. Tai pasakytina ir apie kitas vertybes, tokias kaip sauga, prieinamumas, vienodas požiūris ir visuotinis prieinamumas ir vartotojų teises.

4.2   Tenka apgailestauti ir dėl to, kad kartu su komunikatu nepateiktas poveikio vertinimas, nes būtų galima pateikti daug pastabų dėl Komisijos tvirtinimų ir teiginių, pavyzdžiui, pateiktų 3.2 punkte. Komiteto ir jo ekspertų nuomone, tokio šiame punkte nurodyto pobūdžio paslaugos buvo visada teikiamos regionų ir vietos lygmenimis.

4.3   Komitetas pripažįsta, kad būtina paskelbti aiškinamąjį dokumentą dėl visuotinės svarbos paslaugų. Ankstesnėse savo nuomonėse (1) jis jau pabrėžė, kad būtina užtikrinti veiksmingas, pažangias, prieinamas ir už prieinamas kainas teikiamas VSP, kurios yra vienas iš Europos socialinio modelio ir socialinės ekonomikos rinkos ramsčių, taip pat svarbu nuolat prižiūrėti jų funkcionavimą, kas ypač šiuo sudėtingu besitęsiančios Europoje ekonomikos ir finansų krizės laikotarpiu.

4.4   Komitetas pritaria požiūriui, kurio Komisija laikosi šiuo klausimu, ir ragina ją tęsti veiklą, kuria siekiama pripažinti konkrečius VSSP ypatumus, visų pirma teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės pagalbą ir darbo rinkos paslaugas.

4.5   Komitetas įsitikinęs, kad naująsias pirminės teisės nuostatas dėl VSP būtina perkelti į antrinę sektoriams ir įvairioms sritims skirtą teisę.

4.6   Komitetas mano, kad nagrinėjamame komunikate daugiau dėmesio turėtų būti skiriama socialinės ar sveikatos apsaugos srityse teikiamoms visuotinės svarbos paslaugoms. Todėl jis ragina Komisiją imtis aktyvesnių veiksmų ir patikslinti VSSP apibrėžtį. Be to, jis pabrėžia, kad esama ir kitokių, nei Komisijos įvardintos, visuotinės svarbos paslaugų, pavyzdžiui, teikiamų tokiuose sektoriuose kaip kultūra, švietimas, visuomeninės transliacijos ir pan. EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad VSSP atlieka labai svarbų vaidmenį tokiuose sektoriuose kaip sveikatos priežiūra, vaikų ir pagyvenusių asmenų priežiūra, neįgaliųjų globa, socialinis būstas ir su darbo rinka susijusios paslaugos.

4.7   Naujos nuostatos, įsigalėjusios su Lisabonos sutartimi – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 14 straipsnis ir 26-asis protokolas dėl visuotinės svarbos paslaugų bei Pagrindinių teisių chartijos 36 straipsnis, kuriam suteikta tokia pati teisinė galia kaip ir Sutartims, sudarė visas sąlygas Komisijai apjungti visas savo šios srities iniciatyvas į vieną dokumentą. Komitetas mano, kad tai pažangus žingsnis, tačiau norėtų pabrėžti, kad nagrinėjamame komunikate vis dar nesilaikoma nuoseklaus ir konkretaus požiūrio, reikalingo VSP srityje, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą. Todėl jis ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų.

4.8   SESV 14 straipsnio nuostatomis ES suteikiami įgaliojimai priimti teisės aktus VESP srityje. Tai reškia, kad jai suteikiama galimybė pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimti reglamentus visuotinės ekonominės svarbos paslaugų srityje, nustatant principus ir sąlygas, visų pirma ekonomines ir finansines, kurios leistų atlikti joms priskirtas užduotis. Komitetas mano, kad iš straipsnio konteksto aišku, jog kalbama ne apie pačių paslaugų teikimo sąlygas, kurias apibrėžia nacionalinės institucijos (šiame kontekste „nacionalinės valdžios institucijos“ apima centrinės, regionų ar vietos valdžios institucijas), bet būtent apie bendrąsias ir sektoriams skirtas sąlygas, priklausančias ES kompetencijos sričiai.

4.9   Straipsnyje nurodoma, kad teikti, pavesti teikti ir finansuoti šias paslaugas yra ir išlieka valstybių narių nacionalinio ir žemesnio lygmens valdžios institucijų kompetencija. Komitetas visada pritarė šiai pozicijai. Todėl Komisijai reikėtų ir toliau kaupti informaciją apie nacionaliniu lygmeniu teikiamas paslaugas, kad ji galėtų įvertinti, kaip šioje srityje taikomos ES taisyklės.

4.10   Komisija nurodė, kad ji toliau svarstys, ar tikslinga keisti galiojančius atskiriems sektoriams skirtus teisės aktus, taikomus, be kita ko, ir universaliųjų paslaugų įsipareigojimams. Šiuo klausimu Komitetas pabrėžia, kad toks svarstymas turi vykti remiantis naujosiomis pirminės teisės nuostatomis, atsižvelgiant į besikeičiančius vartotojų poreikius ir pokyčius technologijų bei ekonomikos srityse ir bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais ir pilietinės visuomenės atstovais. Tokio metodo būtina laikytis tais atvejais, kai nagrinėjama, ar reikia nustatyti naujus universaliųjų paslaugų įsipareigojimus kituose sektoriuose. Ankstesnėje savo nuomonėje (2) Komitetas jau yra pateikęs savo poziciją šiuo klausimu.

4.11   26-ojo protokolo pirmajame straipsnyje nustatyti visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms taikomi pagrindiniai principai, o antrajame straipsnyje – valstybių narių kompetencija teikti, pavesti teikti ir organizuoti ne ekonomines visuotinės svarbos paslaugas. Todėl Komitetas laikosi nuomonės, kad būtent valstybėms narėms tenka atsakomybė nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis vertinti 2 straipsnyje nurodytas paslaugas, o vienintelė Europos Komisijai tenkanti užduotis – atliekant patikrą nurodytų pažeidimų atvejais nustatyti, ar šios paslaugos atitinka ES sutartyse nustatytus bendruosius principus.

4.12   Komitetas palankiai vertina Komisijos pastangas patikslinti įvairias sąvokas, vartojamas diskusijose apie VSP. Deja, jos aiškinimai nepakankamai išsamūs ir kartais daromos klaidingos nuorodos. Pavyzdžiui, Komisija pamiršo pateikti „būtiniausių paslaugų“ apibrėžimą ir jų vietą bendrajame kontekste. Taip pat reikia išsiaiškinti, ar versijoje olandų kalba vartojamas terminas onmisbare diensten (3 puslapio antroji įtrauka) atitinka sąvoką „būtiniausios“. Be to, neišsamus universaliųjų paslaugų įsipareigojimų sąrašas. Pačiame Komisijos komunikate esama painiavos, kadangi straipsnio „2 kryptis“ pavadinime ir pirmajame sakinyje kalbama apie „būtiniausias paslaugas“, o toliau tekste visur kalbama apie „universaliųjų paslaugų įsipareigojimus“. Taigi, Komisija privalo pasitelkti į pagalbą patirties turinčius ekspertus, kurie padėtų aiškiai apibrėžti pagrindines sąvokas, vartojamas kalbant apie VSP.

4.13   Be to, reikėtų pabrėžti, kad skirtingose kalbinėse versijose gali būti įvairių tų pačių sąvokų aiškinimo variantų – ir ši pastaba taikytina ne tik pagrindinėms sąvokoms. Taip pat kyla klausimas, ar visuomet kalbama apie skirtingus dalykus, kai tekste greta vienos kitų vartojamos sąvokos „visuotinis prieinamumas“ ir „universaliosios paslaugos“ arba „komunalinės paslaugos“ ir „viešųjų paslaugų įsipareigojimai“ ar dar „viešajai paslaugai priskirta užduotis“. Šią painiavą patvirtinantis pavyzdys – pagrindinių sąvokų skyriuje Komisija tvirtina atsisakanti termino „viešosios paslaugos“, tačiau keturiomis pastraipomis toliau ji kalba apie „principus ir sąlygas, kurios leistų atlikti konkrečioms viešosioms paslaugoms priskirtas užduotis“.

4.14   Todėl Komitetas rekomenduoja išsamiai aptarti šiuos klausimus ir paskelbti pataisytą aiškinamąjį šios srities terminų žodyną, kad būtų išvengta klaidingo aiškinimo. Atliekant šį darbą reikės atsižvelgti į valstybių narių socialinių sistemų skirtumus.

5.   Konkrečios pastabos

5.1   Komitetas mano, kad Komisijos sprendimas komunikate pateikti kokybės sistemą, kurią sudaro trys veiksmų grupės (minėtos šios nuomonės 3.5 punkte), yra geras pagrindas tolesniems veiksmams.

5.2   Pirmosios grupės veiksmais siekiama didinti ES taisyklių, taikomų visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms (VESP) aiškumą ir teisinį tikrumą. Komitetas neabejotinai pritaria šiam tikslui, nes jau daugelį metų jis ragina imtis veiksmų šia kryptimi. Deja, tenka konstatuoti, kad šiam tikslui pasiekti nepateikta jokių konkrečių pasiūlymų.

5.3   Kalbant apie valstybės pagalbos taisyklių, taikomų VESP, pertvarkymą, Komisija jau priėmė ar pasiūlė šiuos pakeitimus:

5.3.1

parengtas naujas komunikatas, kuriame išsamiai sprendžiami klausimai, dėl kurių nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu kyla aiškinimo problemų;

5.3.2

įpareigojimas iš anksto pranešti Komisijai ir jos vertinimo procedūra nebus taikomi didesniam socialinių paslaugų skaičiui, jei jos atitiks kai kurias pagrindines sąlygas. Dabar į šį sąrašą, be ligoninių ir socialinio būsto, įtrauktos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, kuriomis tenkinami socialiniai poreikiai, susiję su sveikatos ir ilgalaike priežiūra, vaikų priežiūra, galimybe įsidarbinti ir sugrįžti į darbo rinką, pažeidžiamų asmenų grupių priežiūra ir jų socialine įtrauktimi;

5.3.3

nuodugniau ir tikslingiau bus išnagrinėtos pagalbos priemonės, kuriomis gali būti daromas didelis poveikis vidaus rinkos veikimui;

5.3.4

siūloma tik VESP taikoma nauja de minimis taisyklė, pagal kurią finansinė parama nebus laikoma pagalba, jei jos suma neviršys 500 000 EUR per trejų metų laikotarpį. Tam tikriems sektoriams – Komisija visų pirma nurodo transportą ir visuomenines transliacijas – bus tebetaikomos specialios atskiriems sektoriams skirtos taisyklės.

5.4   Komisija taip pat pasiūlė iš esmės pertvarkytas viešųjų pirkimų ir koncesijų taisykles, kuriomis bus skatinama gerinti VESP teikimo kokybę. Pertvarkytomis taisyklėmis:

5.4.1

nustatomas specialus požiūris į socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurioms bus taikoma paprastesnė tvarka, kuria atsižvelgiama į šių paslaugų specifinį pobūdį ir savybes. Joms bus taikomos didesnės ribos ir jos turės atitikti tik skaidrumo ir vienodo požiūrio įsipareigojimus. Be to, skatinama naudotis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi (Europos Komisijos nuomone, sąvoka „ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas“ taip pat apima socialinius ir ekonominius aspektus);

5.4.2

užtikrintas didesnis teisinis tikrumas dėl to, kaip ES viešųjų pirkimų taisyklės taikomos valdžios institucijų tarpusavio santykiams. Šiuo klausimu pateikiama nuoroda į neseniai parengtą Komiteto nuomonę dėl viešųjų pirkimų ir koncesijos sutarčių.

5.5   Komitetas taip pat labai palankiai vertina Komisijos ketinimus skelbti vadovus – ypač jei jie bus parengti bendradarbiaujant su atitinkamų sričių specialistais – kurie padėtų geriau suprasti VESP taisykles ir jų taikymo tvarką.

5.6   Antrosios grupės veiksmais siekiama užtikrinti būtiniausių paslaugų prieinamumą; Komisija imasi pastangų suderinti poreikį stiprinti konkurenciją ir poreikį užtikrinti, kad kiekvienas pilietis ir toliau galėtų naudotis aukštos kokybės būtiniausiomis paslaugomis už prieinamą kainą, kaip jau buvo aiškinta šiam klausimui skirtoje jos 2004 m. baltojoje knygoje.

5.7   Šiame kontekste Komisija nurodo šias būtiniausias paslaugas: pašto paslaugos, pagrindinės banko paslaugos, transporto(keleivių), energetikos ir elektroniniai ryšių paslaugos. Kaip jau nurodyta šios nuomonės 4.6 punkte, Komitetas mano, kad šis sąrašas nepakankamai išsamus. Jo nuomone, šiame straipsnyje minėti pavyzdžiai taip pat priklauso būtiniausioms paslaugoms, kurios turi būti prieinamos ir teikiamos už prieinamą kainą, visų pirma asmenims, kuriems būtina apsauga ir parama – neįgaliesiems, gyvenantiems skurde ar socialinės atskirties sąlygomis. Kilus konfliktui dėl konkurencijos taisyklių pirmenybė turi būti teikiama visuotinės svarbos kriterijui.

5.8   Trečiosios grupės veiksmų tikslas – skatinti kokybės gerinimo iniciatyvas, visų pirma tų VSSP, kurių paklausa visuomenėje nuolat auga, tuo tarpu jas finansuoti tampa vis sudėtingiau tiek dėl ekonomikos ir finansų krizės, tiek ir dėl visuomenės senėjimo.

5.9   Šiuo klausimu Komitetas nori visų pirma priminti, kad jis vis dar laukia Komisijos komunikato dėl sveikatos paslaugų, kurį ji pažadėjo parengti sprendžiant VSP klausimus.

5.10   Kalbėdama apie trečiąją veiksmų grupę, Komisija nurodo keturias iniciatyvas. Tačiau Komitetas norėtų pažymėti, kad trys iš keturių iniciatyvų susijusios su šiais veiksmais, jau pradėtos įgyvendinti anksčiau. Todėl parama, skiriama naujiesiems tarptautinės partnerystės projektams pagal programą PROGRESS, turėtų apimti ne tik savanoriškos Europos kokybės sistemos įvairiose valstybėse narėse įgyvendinimą, bet ir būti skiriama atsižvelgiant į jau pasiektus rezultatus įgyvendinant projektus.

5.11   Komitetas teigiamai vertina Komisijos poziciją, kad viešųjų pirkimų sutartys gali būti sudaromos su dalyviu, pasiūliusiu mažiausią kainą, bet galinčiu paslaugas teikti už „mažiausią bendruomenei kaina“. Tai ypač svarbu, jei norima kuo geriau suderinti socialinę politiką ir darbo rinkos paslaugas – šios dvi sritys viena kitą labai veikia. Tačiau apskritai socialinį viešųjų pirkimų aspektą visuomenėje reikia stiprinti.

---

(1)  OL C 48, 2011 2 15, p. 77-80; OL C 128, 2010 5 18, p. 65-68; OL C 162, 2008 6 25, p. 42-45; OL C 309, 2006 12 16, p. 135-141.

(2)  OL C 48, 2011 2 15, p. 77-80.

---