—

Tarnautojų teismas atgaline tvarka taikė 2011 m. priimtas bendras Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 11 ir 12 straipsnių dėl pensinių teisių perkėlimo įgyvendinimo nuostatas, nes nusprendė, kad siekdama nustatyti darbo stažą, kuris pagal Bendrijos pensijų sistemą atitinka apeliantės pensinių teisių aktuarinį ekvivalentą pagal Belgijos pensijų sistemą, Paskyrimų tarnyba galėjo pagrįstai taikyti 2011 m. bendras įgyvendinimo nuostatas motyvuodama, kad šių nuostatų įsigaliojimo momentu apeliantės situacija nebuvo „visiškai susiklosčiusi“ pagal 2004 m. bendras įgyvendinimo nuostatas, nes nebuvo priėmusi jai anksčiau pateikto apskaičiavimo pasiūlymo, ir todėl nors prašymas perkelti pensines teises buvo pateiktas 2009 m. lapkritį, apeliantės teisės galutinai atsirado minėtą dieną ir todėl turėjo būti nustatytos taikant 2004 m. bendras įgyvendinimo nuostatas;

—

Tarnautojų teismas teisiškai nepagrindė savo analizės ir nepaaiškino, kodėl Pareigūnų tarnybos nuostatų normos, kuriomis apeliantė remiasi ieškinyje pirmojoje instancijoje ir kuriose įtvirtinti principai, turėjo būti netaikomos šioje byloje.

—

Tarnautojų teismas neteisingai nusprendė, kad apeliantės situacija nebuvo visiškai susiklosčiusi pagal 2004 m. bendras įgyvendinimo nuostatas 2011 m. bendrų įgyvendinimo nuostatų įsigaliojimo momentu, nes apeliantė „nei priėmė, nei oficialiai atmetė“2010 m. birželio 29 d. jai pateiktą apskaičiavimo pasiūlymą, kuris iš teisų buvo administracinis sprendimas, galutinis apeliantės teisių atžvilgiu;

—

administracija nebegalėjo vienašališkai apriboti apskaičiavimo pasiūlyme, kuris teisiškai jai buvo privalomas, nustatytų teisių;

—

Tarnautojų teismas nesilaikė principo, pagal kurį galutinis ir privalomas vienašališkas Komisijos sprendimas nesiejamas su jo adresato sutikimu.