Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 02000L0031-20240217

Consolidated text: 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva)

Access initial legal act
(

Legal status of the document In force

)

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2000/31/2024-02-17

02000L0031 — LT — 17.02.2024 — 001.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2000/31/EB

2000 m. birželio 8 d.

dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva)

(OL L 178 2000.7.17, p. 1)

Iš dalies keičiama:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/2065  2022 m. spalio 19 d.

  L 277

1

27.10.2022



▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2000/31/EB

2000 m. birželio 8 d.

dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva)



I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1.  
Šia direktyva siekiama prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos funkcionavimo užtikrinant laisvą informacinės visuomenės paslaugų judėjimą tarp valstybių narių.
2.  
Šia direktyva derinamos, kiek reikalinga 1 dalyje nustatytiems tikslams pasiekti, kai kurios nacionalinės nuostatos dėl informacinės visuomenės paslaugų, susijusios su vidaus rinka, paslaugų teikėjų steigimusi, komerciniais pranešimais, elektroninėmis sutartimis, tarpininkų atsakomybe, elgesio kodeksais, ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teisminėmis priemonėmis ir valstybių narių bendradarbiavimu.
3.  
Ši direktyva papildo Bendrijos teisę, taikytiną informacinės visuomenės paslaugoms, nepažeisdama apsaugos, ypač visuomenės sveikatos ir vartotojų interesų, lygio, numatyto Bendrijos teisės aktuose ir juos įgyvendinančiuose nacionaliniuose įstatymuose, ir neriboja laisvės teikti informacinės visuomenės paslaugas.
4.  
Ši direktyva nenustato papildomų privatinės tarptautinės teisės taisyklių ir joje nenagrinėjama teismų jurisdikcija.
5.  

Ši direktyva netaikoma:

a) 

mokesčių srityje;

b) 

sprendžiant klausimus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugomis, kurias reglamentuoja Direktyvos 95/46/EB ir 97/66/EB;

c) 

sprendžiant klausimus, susijusius su kartelių teisės reglamentuojamais susitarimais ar praktika;

d) 

šiai informacinės visuomenės paslaugų veiklai:

— 
notarų ar lygiaverčių profesijų atstovų veiklai tiek, kiek ji tiesiogiai ir specifiniu ryšiu susijusi su valstybinių įgaliojimų vykdymu,
— 
atstovaujant klientui ir ginant jo interesus teismuose,
— 
lošimų veiklai, susijusiai su piniginės sumos statymu žaidžiant atsitiktinumo principu grindžiamus žaidimus, įskaitant loterijas ir lažybų sandorius.
6.  
Ši direktyva neturi įtakos priemonėms, kurių imamasi Bendrijos ar nacionaliniu lygiu vadovaujantis Bendrijos teise siekiant skatinti kultūrinę ir kalbų įvairovę ir užtikrinti pliuralizmo apsaugą.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje šios sąvokos turi tokią reikšmę:

a)

„informacinės visuomenės paslaugos“ — tai paslaugos, apibūdintos Direktyvos 98/34/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/48/EB, 1 straipsnio 2 dalyje;

b)

„paslaugų teikėjas“ — tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis informacinės visuomenės paslaugą;

c)

„įsisteigęs paslaugų teikėjas“ — tai paslaugų teikėjas, kuris efektyviai verčiasi ūkine veikla neribotą laiką naudodamasis nuolatine buveine. Vien techninių priemonių ir technologijų, reikalingų paslaugai teikti, buvimas ir naudojimas savaime nesudaro teikėjo buveinės;

d)

„paslaugos gavėjas“ — tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris profesiniams tikslams ar kitaip naudojasi informacinės visuomenės paslauga, ypač norėdamas gauti informacijos arba padaryti ją prieinamą;

e)

„vartotojas“ — tai bet kuris fizinis asmuo, veikiantis ne savo amato, verslo ar profesijos tikslams;

f)

„komercinis pranešimas“ —

tai bet kokia pranešimo forma, skirta tiesiogiai arba netiesiogiai reklamuoti prekes, paslaugas ar įmonės, organizacijos ar asmens, besiverčiančio komercine, pramonine ar amatų veikla arba reglamentuojama profesija, vardą. Toliau išvardyti dalykai savaime nėra komerciniai pranešimai:

— 
informacija, leidžianti tiesiogiai pasiekti įmonės, organizacijos ar asmens veiklą, ypač internetinis vardas arba elektroninio pašto adresas,
— 
pranešimai, susiję su prekėmis, paslaugomis ar įmonės, organizacijos ar asmens įvaizdžiu, sudaryti savarankiškai, ypač kai tai daroma be finansinių sumetimų;

g)

„reglamentuojama profesija“ — bet kuri profesija, apibūdinta 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos ( 1 ) 1 straipsnio d punkte arba 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/51/EEB dėl antrosios bendros profesinio mokymo ir lavinimo pripažinimo sistemos, papildančios Direktyvą 89/48/EEB ( 2 ), 1 straipsnio f punkte;

h)

„koordinuojama sritis“ —

tai reikalavimai, nustatyti valstybių narių teisinėse sistemose, kurios taikomos informacinės visuomenės paslaugų teikėjams arba informacinės visuomenės paslaugoms neatsižvelgiant į tai, ar jie yra bendro pobūdžio ar konkrečiai joms skirti;

i) 

koordinuojama sritis susijusi su reikalavimais, kuriuos paslaugų teikėjas turi įvykdyti:

— 
pradėdamas verstis informacinės visuomenės paslaugų veikla, pavyzdžiui, reikalavimai dėl kvalifikacijos, leidimo ar pranešimo,
— 
versdamasis informacinės visuomenės paslaugų veikla, pavyzdžiui, reikalavimai dėl paslaugų teikėjo elgesio, reikalavimai dėl paslaugų kokybės arba turinio, įskaitant tuos, kurie taikomi reklamai ir sutartims, arba reikalavimai dėl paslaugų teikėjo atsakomybės;
ii) 

koordinuojama sritis neaprėpia tokių reikalavimų kaip:

— 
reikalavimai, taikomi pačioms prekėms,
— 
reikalavimai, taikomi prekių pristatymui,
— 
reikalavimai, taikomi paslaugoms, kurios neteikiamos elektroninėmis priemonėmis.

3 straipsnis

Vidaus rinka

1.  
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad informacinės visuomenės paslaugos, kurias teikia jos teritorijoje įsisteigęs paslaugų teikėjas, atitiktų toje valstybėje narėje taikomas nacionalines nuostatas, kurios priklauso koordinuojamai sričiai.
2.  
Valstybės narės negali dėl koordinuojamai sričiai priskiriamų priežasčių riboti laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas iš kitos valstybės narės.
3.  
Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos priede nurodytoms sritims.
4.  

Valstybės narės gali imtis priemonių taikyti šio straipsnio 2 dalies išlygas konkrečiai informacinės visuomenės paslaugai, jei įvykdomos tokios sąlygos:

a) 

priemonės yra:

i) 

būtinos dėl vienos iš toliau išvardytų priežasčių:

— 
viešosios politikos, ypač baudžiamųjų nusikaltimų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir persekiojimo už juos baudžiamąja tvarka, įskaitant nepilnamečių apsaugą ir kovą su bet kokiu neapykantos skatinimu dėl rasės, lyties, religinių įsitikinimų ir tautybės bei atskirų asmenų žmogiškojo orumo žeminimą,
— 
visuomenės sveikatos apsaugos,
— 
visuomenės saugumo, įskaitant valstybės saugumą ir gynybą,
— 
vartotojų, įskaitant investuotojus, apsaugos;
ii) 

taikomos konkrečiai informacinės visuomenės paslaugai, kuri prieštarauja tikslams, nurodytiems i papunktyje, arba kuri kelia itin didelį pavojų, kad šių tikslų nebus paisoma;

iii) 

proporcingos tiems tikslams;

b) 

prieš imdamasi šių priemonių ir nepažeisdama teisminių priemonių, įskaitant parengtinį nagrinėjimą ir baudžiamojo tyrimo metu atliktus veiksmus, valstybė narė:

— 
paprašė šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės imtis priemonių, ir pastaroji tokių priemonių nesiėmė arba jos buvo nepakankamos,
— 
pranešė Komisijai ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybei narei apie savo ketinimą imtis tokių priemonių.
5.  
Skubos atveju valstybės narės gali taikyti išlygas šio straipsnio 4 dalies b punkte numatytoms sąlygoms. Tokiu atveju apie priemones reikia kuo greičiau pranešti Komisijai ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybei narei, taip pat nurodyti priežastis, kodėl valstybė narė mano, kad tai yra skubus atvejis.
6.  
Nepažeisdama valstybių narių galimybės taikyti minėtas priemones, Komisija kuo greičiau išnagrinėja priemonių, apie kurias pranešta, suderinamumą su Bendrijos teise; jei Komisija padaro išvadą, kad priemonė nesuderinama su Bendrijos teise, ji paprašo tos valstybės narės nesiimti jokių siūlomų priemonių arba skubiai nustoti jas taikyti.

II SKYRIUS

PRINCIPAI

1 skirsnis:

Įsisteigimas ir informacijos reikalavimai

4 straipsnis

Principas, numatantis išlygą dėl išankstinio leidimo

1.  
Valstybės narės užtikrina, kad norint pradėti ir vykdyti informacinės visuomenės paslaugų teikėjo veiklą, nebūtų reikalaujama gauti išankstinius leidimus ar taikomi kitokie tokį patį poveikį turintys reikalavimai.
2.  
Šio straipsnio 1 dalis neprieštarauja leidimų schemoms, kurios nėra konkrečiai ir išimtinai skirtos informacinės visuomenės paslaugoms arba kurias reglamentuoja 1997 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/13/EB dėl bendrųjų leidimų ir individualių licencijų išdavimo telekomunikacijų paslaugų srityje bendros sistemos ( 3 )

5 straipsnis

Pateiktina bendroji informacija

1.  

Be kitų informacijos reikalavimų, nustatytų Bendrijos teisės, valstybės narės užtikrina, kad paslaugų teikėjas paslaugos gavėjams ir kompetentingoms institucijoms padarytų lengvai, tiesiogiai ir nuolat pasiekiamą bent jau šią informaciją:

a) 

paslaugos teikėjo pavadinimą;

b) 

geografinį adresą, kuriuo įsisteigęs paslaugos teikėjas;

c) 

paslaugos teikėjo rekvizitus, įskaitant jo elektroninio pašto adresą, kurie padėtų su juo greitai susisiekti ir tiesiogiai bei efektyviai bendrauti;

d) 

jei paslaugos teikėjas užsiregistravęs įmonių ar panašiame viešajame registre, įmonių registrą, į kurį įrašytas paslaugų teikėjas, ir jo registracijos numerį ar analogišką identifikavimo priemonę tame registre;

e) 

jei veiklai taikoma leidimų schema, atitinkamos priežiūros institucijos rekvizitus;

f) 

dėl reglamentuojamų profesijų:

— 
bet kokią profesinę ar panašią instituciją, kurioje registruotas paslaugų teikėjas,
— 
profesinį vardą ir valstybę narę, kurioje jis buvo suteiktas,
— 
nuorodą į valstybėje narėje, kurioje jis įsisteigęs, taikomas profesines taisykles ir priemones jas pasiekti;
g) 

jei paslaugų teikėjas imasi veiklos, kuriai taikomas PVM, 1977 m. gegužės 17 d. šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo — bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas ( 4 ) 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą identifikavimo numerį.

2.  
Be kitų Bendrijos teise nustatytų informacijos reikalavimų, valstybės narės bent jau užtikrina, kad jeigu informacinės visuomenės paslaugose pateikiama nuoroda į kainas, jos turi būti nurodytos aiškiai ir nedviprasmiškai, ir ypač privalu nurodyti, ar į jas įskaičiuoti mokesčiai ir pristatymo išlaidos.

2 skirsnis:

Komerciniai pranešimai

6 straipsnis

Pateiktina informacija

Be kitų Bendrijos teise nustatytų informacijos reikalavimų, valstybės narės užtikrina, kad komerciniai pranešimai, kurie priklauso informacinės visuomenės paslaugai arba ją sudaro, atitiktų bent šias sąlygas:

a) 

būtų galima aiškiai nustatyti, kad tai yra komercinis pranešimas;

b) 

būtų galima aiškiai nustatyti fizinio ar juridinio asmens, kuriuo vardu teikiamas komercinis pranešimas, tapatybę;

c) 

būtų galima aiškiai identifikuoti reklaminius pasiūlymus, pavyzdžiui, nuolaidas, priemokas ir dovanas, jei jos leidžiamos valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs paslaugų teikėjas, o sąlygos, kurias reikia patenkinti norint jas gauti, būtų lengvai prieinamos ir aiškiai bei nedviprasmiškai pateiktos;

d) 

būtų galima aiškiai identifikuoti reklaminius konkursus arba žaidimus, jei jie leidžiami valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs paslaugų teikėjas, o sąlygos, kurias reikia patenkinti norint juose dalyvauti, būtų lengvai prieinamos ir aiškiai bei nedviprasmiškai pateiktos.

7 straipsnis

Neužsakyti komerciniai pranešimai

1.  
Be kitų Bendrijos teise nustatytų reikalavimų, valstybės narės, leidžiančios elektroniniu paštu siųsti neužsakytus komercinius pranešimus, užtikrina, kad būtų galima aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti tokius jų teritorijoje įsisteigusio paslaugų teikėjo komercinius pranešimus, kai tik gavėjas juos gauna.
2.  
Nepažeisdamos Direktyvos 97/7/EB ir Direktyvos 97/66/EB, valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad paslaugų teikėjai, siunčiantys neužsakytus komercinius pranešimus elektroniniu paštu, galėtų nuolat konsultuotis ir atsižvelgtų į išsiregistravimo registrus, kuriuose gali registruotis fiziniai asmenys, nenorintys gauti tokių komercinių pranešimų.

8 straipsnis

Reglamentuojamos profesijos

1.  
Valstybės narės užtikrina, kad komercinius pranešimus, kurie priklauso reglamentuojamos profesijos atstovo teikiamai informacinės visuomenės paslaugai arba ją sudaro, būtų leidžiama naudoti laikantis profesinių taisyklių, ypač dėl profesijos nepriklausomybės, orumo ir garbės, profesinių paslapčių ir sąžiningumo klientų bei kitų profesijų atstovų atžvilgiu.
2.  
Nepažeisdamos profesinių organizacijų ir asociacijų autonomijos, valstybės narės ir Komisija skatina profesines asociacijas ir organizacijas Bendrijos lygiu diegti elgesio kodeksus, kad būtų nustatyta, kokių rūšių informaciją galima teikti komercinio bendravimo tikslui, vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis taisyklėmis.
3.  
Rengdama pasiūlymus dėl Bendrijos iniciatyvų, kurių gali prireikti, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos funkcionavimas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, Komisija deramai atsižvelgia į Bendrijos lygiu taikomus elgesio kodeksus ir veikia glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis profesinėmis asociacijomis ir organizacijomis.
4.  
Ši direktyva taikoma kartu su Bendrijos direktyvomis dėl prieigos prie reglamentuojamų profesijų veiklos ir vertimosi šia veikla.

3 skirsnis:

Elektroninėmis priemonėmis sudarytos sutartys

9 straipsnis

Sutarčių traktavimas

1.  
Valstybės narės užtikrina, kad jų teisinės sistemos leistų sudaryti sutartis elektroninėmis priemonėmis. Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad sutarčių sudarymo procesui taikomi reikalavimai nesukurtų kliūčių naudoti elektronines sutartis ir kad tokios sutartys neprarastų juridinės galios vien dėl to, kad buvo sudarytos elektroninėmis priemonėmis.
2.  

Valstybės narės gali nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma visoms arba kai kurioms sutartims, priklausančioms vienai iš šių kategorijų:

a) 

sutartys, kuriomis sukuriamos arba perduodamos teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus nuomos teises;

b) 

sutartys, kurios pagal įstatymus reikalauja teismų, valdžios institucijų ar valstybės įgaliojimus vykdančių profesijų atstovų įsikišimo;

c) 

laidavimo sutartys ir sutartys dėl kredito grąžinimo garantijos, kurias sudaro asmenys, veikiantys ne savo amato, verslo ar profesijos tikslais;

d) 

sutartys, kurias reglamentuoja šeimos teisė arba paveldėjimo teisė.

3.  
Valstybės narės Komisijai nurodo šio straipsnio 2 dalyje išvardytas kategorijas, kurioms netaiko šio straipsnio 1 dalies. Valstybės narės kas penkeri metai Komisijai pateikia ataskaitą apie 2 dalies taikymą ir paaiškina priežastis, kodėl jos mano, kad reikia išsaugoti kategoriją, nurodytą šio straipsnio 2 dalies b punkte, kuriai jos netaiko šio straipsnio 1 dalies.

10 straipsnis

Teiktina informacija

1.  

Be kitų Bendrijos teise nustatytų informacijos reikalavimų, išskyrus tuos atvejus, kai su šalimis, kurios nėra vartotojai, susitarta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad paslaugų teikėjas aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai prieš paslaugos gavėjui pateikiant užsakymą pateiktų bent jau šią informaciją:

a) 

įvairius techninius etapus, kurias reikia įveikti sudarant sutartį;

b) 

ar paslaugų teikėjas kataloguos sudarytą sutartį ir ar su ja bus galima susipažinti;

c) 

technines priemones įvesties klaidoms prieš pateikiant užsakymą nustatyti ir ištaisyti;

d) 

kalbas, kuriomis siūloma sudaryti sutartį.

2.  
Išskyrus tuos atvejus, kai su šalimis, kurios nėra vartotojai, susitarta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad paslaugų teikėjas nurodytų visus atitinkamus elgesio kodeksus, kurių jis įsipareigojęs laikytis, ir informaciją, kaip pasiekti šiuos kodeksus elektroninėmis priemonėmis.
3.  
Sutarčių terminai ir bendrosios sąlygos gavėjui turi būti pateikiami tokia forma, kad jis galėtų juos saugoti ir dauginti.
4.  
Šio straipsnio 1 ir 2 dalis netaikoma sutartims, kurios sudaromos išimtinai keičiantis elektroninio pašto pranešimais arba analogiškais individualiais pranešimais.

11 straipsnis

Užsakymo pateikimas

1.  

Išskyrus tuos atvejus, kai su šalimis, kurios nėra vartotojai, susitarta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad kai paslaugos gavėjas pateikia savo užsakymą techninėmis priemonėmis, būtų taikomi šie principai:

— 
paslaugų teikėjas, jei nėra pateisinamos priežasties, turi nedelsdamas patvirtinti gavęs gavėjo užsakymą elektroninėmis priemonėmis,
— 
užsakymas ir gavimo patvirtinimas yra laikomi gautais, kai šalys, kurioms jie skirti, gali juos pasiekti.
2.  
Išskyrus tuos atvejus, kai su šalimis, kurios nėra vartotojai, susitarta kitaip, valstybės narės užtikrina, kad paslaugų teikėjas paslaugos gavėjui pateiktų tinkamas, veiksmingas ir prieinamas technines priemones, leidžiančias jam prieš pateikiant užsakymą nustatyti ir ištaisyti įvesties klaidas.
3.  
Šio straipsnio 1 dalies pirmoji įtrauka ir 2 dalis netaikoma sutartims, kurios sudaromos išimtinai keičiantis elektroninio pašto pranešimais arba analogiškais individualiais pranešimais.

4 skirsnis:

Tarpinių paslaugų teikėjų atsakomybė

▼M1 —————

▼B

III SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS

16 straipsnis

Elgesio kodeksai

1.  

Valstybės narės ir Komisija skatina:

a) 

verslo, profesines ir vartotojų asociacijas arba organizacijas, kurių paskirtis — prisidėti prie tinkamo 5-15 straipsnių įgyvendinimo, rengti elgesio kodeksus Bendrijos lygiu;

b) 

savanoriškai perduoti nacionaliniu ar Bendrijos lygiu parengtų elgesio kodeksų projektus Komisijai;

c) 

šių elgesio kodeksų prieinamumą Bendrijos kalbomis elektroninėmis priemonėmis;

d) 

verslo, profesines ir vartotojų asociacijas arba organizacijas valstybėms narėms ir Komisijai pateikti savo elgesio kodeksų taikymo vertinimus ir jų įtaką praktikai, įpročiams ir papročiams, susijusiems su elektronine komercija;

e) 

rengti elgesio kodeksus dėl nepilnamečių ir žmogiškojo orumo apsaugos.

2.  
Valstybės narės ir Komisija skatina vartotojams atstovaujančias asociacijas arba organizacijas prisidėti rengiant ir įgyvendinant elgesio kodeksus, kurie turi įtakos jų interesams ir yra parengti vadovaujantis 1 dalies a punktu. Kur tinkama, reikėtų konsultuotis su regėjimo sutrikimų ir negalią turintiems asmenims atstovaujančiomis asociacijomis, kad būtų atsižvelgta į šių asmenų specifinius poreikius.

17 straipsnis

Ginčų sprendimas ne teismo tvarka

1.  
Valstybės narės užtikrina, kad atsiradus informacinės visuomenės paslaugų teikėjo ir paslaugos gavėjo nesutarimų, jų įstatymai nekliudytų naudotis nacionalinėje teisėje numatytomis schemomis ginčams ne teismo tvarka nagrinėti, įskaitant atitinkamas elektronines priemones.
2.  
Valstybės narės skatina institucijas, atsakingas už ginčų, ypač vartotojų, sprendimą ne teismo tvarka, veikti taip, kad suinteresuotosioms šalims būtų suteikiamos pakankamos procesinės garantijos.
3.  
Valstybės narės skatina institucijas, atsakingas už ginčų sprendimą ne teismo tvarka informuoti Komisiją apie reikšmingus sprendimus, kuriuos jos priima dėl informacinės visuomenės paslaugų, ir perduoti bet kokią kitą informaciją apie praktiką, naudojimo būdus ir papročius, susijusius su elektronine komercija.

18 straipsnis

Teisminės priemonės

1.  
Valstybės narės užtikrina, kad pagal nacionalinę teisę galimos teisminės priemonės dėl informacinės visuomenės paslaugų veiklos leistų greitai imtis priemonių, įskaitant laikinų, skirtų nutraukti bet kokį įtariamą pažeidimą ir užkirsti kelią tolesniam susijusių interesų pažeidimui.
2.  

Direktyvos 98/27/EB priedas papildomas taip:

„11. 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).“

19 straipsnis

Bendradarbiavimas

1.  
Valstybės narės pasirūpina tinkamomis priežiūros ir tyrimo priemonėmis, būtinomis siekiant veiksmingai įgyvendinti šią direktyvą, ir užtikrina, kad paslaugų teikėjai teiktų joms reikiamą informaciją.
2.  
Valstybės narės bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis: šiam tikslui jos skiria vieną ar keletą ryšių punktų, kurių koordinates praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.
3.  
Valstybės narės kaip galėdamos greičiau ir vadovaudamosi nacionaline teise suteikia pagalbą ir informaciją, kurios prašo kitos valstybės narės arba Komisija, įskaitant informaciją, teikiamą atitinkamomis elektroninėmis priemonėmis.
4.  

Valstybės narės įkuria ryšių punktus, kuriuos būtų galima pasiekti bent jau elektroninėmis priemonėmis ir iš kurių gavėjai ir paslaugų teikėjai gali:

a) 

gauti bendros informacijos apie sutartines teises ir prievoles bei skundų ir žalos atlyginimo mechanizmus, kuriais galima naudotis kilus ginčams, įskaitant praktinius aspektus, susijusius su tokių mechanizmų naudojimu;

b) 

gauti informacijos apie valdžios institucijas, asociacijas arba organizacijas, iš kurių gali gauti smulkesnės informacijos ir praktinės pagalbos.

5.  
Valstybės narės skatina pranešti Komisijai apie visus reikšmingus administracinius ar teismo sprendimus, priimtus jų teritorijoje dėl ginčų, susijusių su informacinės visuomenės paslaugomis, ir praktikos, naudojimo būdų ir papročių, susijusių su elektronine komercija. Komisija praneša apie šiuos sprendimus kitoms valstybėms narėms.

20 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijas, kurias galima taikyti už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, ir imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jos būtų vykdomos. Jų nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis

Peržiūrėjimas

1.  
Iki 2003 m. liepos 17 d., o paskui kas dveji metai Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą apie šios direktyvos taikymą, ir, kur reikia, prideda pasiūlymus dėl jos pritaikymo teisinėms, techninėms ir ūkio naujovėms informacinės visuomenės paslaugų srityje, ypač susijusiomis su nusikalstamumo prevencija, nepilnamečių apsauga, vartotojų apsauga ir tinkamu vidaus rinkos funkcionavimu.
2.  
Nagrinėjant poreikį patikslinti šią direktyvą, ataskaitoje visų pirma nagrinėjamas pasiūlymų dėl interneto sąsajų, nuorodų ir svetainių vietos nustatymo priemonių paslaugų teikėjų atsakomybės, „ pranešimo ir turinio šalinimo“ procedūrų ir atsakomybės priskyrimo, pašalinus turinį, poreikis. Ataskaitoje taip pat nagrinėjamas papildomų atleidimo nuo atsakomybės sąlygų, numatytų 12 ir 13 straipsniuose, poreikis atsižvelgiant į technikos naujoves ir galimybė taikyti vidaus rinkos principus elektroniniu paštu platinamiems neužsakytiems komerciniams pranešimams.

22 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  
Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2002 m. sausio 17 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
2.  
Valstybės narės, priimdamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

23 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

24 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.



PRIEDAS

3 STRAIPSNIO IŠLYGOS

Kaip numatyta 3 straipsnio 3 dalyje, 3 straipsnio 1 ir 2 dalis netaikoma:

— 
autorinėms teisėms, gretutinėms teisėms, Direktyvoje 87/54/EEB ( 5 ) ir Direktyvoje 96/9/EB ( 6 ) nurodytoms teisėms ir pramoninės nuosavybės teisėms,
— 
elektroninių pinigų emisijoms, kurias leidžia institucijos, kurioms valstybės narės taiko vieną iš išlygų, numatytų Direktyvos 2000/46/EB ( 7 ) 8 straipsnio 1 dalyje,
— 
Direktyvos 85/611/EEB ( 8 ) 44 straipsnio 2 daliai,
— 
Direktyvos 92/49/EEB ( 9 ) IV dalies 30 straipsniui, Direktyvos 92/96/EEB ( 10 ) IV daliai, Direktyvos 88/357/EEB ( 11 ) 7 ir 8 straipsniams ir Direktyvos 90/619/EEB ( 12 ) 4 straipsniui,
— 
šalių laisvei rinktis jų sutarčiai taikomą teisę,
— 
sutartinėms prievolėms dėl vartotojų sutarčių,
— 
formaliam sutarčių, sukuriančių ar perleidžiančių nekilnojamojo turto teises, galiojimui, kai tokioms sutartims taikomi privalomi formalūs valstybės narės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teisės reikalavimai,
— 
leidimams elektroniniu paštu platinti neužsakytus komercinius pranešimus.


( 1 )  OL L 19, 1989 1 24, p. 16.

( 2 )  OL L 209, 1992 7 24, p. 25. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 97/38/EB (OL L 184, 1997 7 12, p. 31)

( 3 )  OL L 117, 1997 5 7, p. 15.

( 4 )  OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 1999/85/EB (OL L 277, 1999 10 28, p. 34).

( 5 )  OL L 24, 1987 1 27, p. 36.

( 6 )  OL L 77, 1996 3 27, p. 20.

( 7 ) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

( 8 )  OL L 375, 1985 12 31, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 95/26/EB (OL L 168, 1995 7 18, p. 7).

( 9 )  OL L 228, 1992 8 11, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 95/26/EB.

( 10 )  OL L 360, 1992 12 9, p. 2. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 95/26/EB.

( 11 )  OL L 172, 1988 7 4, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 92/49/EB.

( 12 )  OL L 330, 1990 11 29, p. 50. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 92/96/EB.

Top