Europos regionų komiteto nuomonė. Komunikatas „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“

(2018/C 461/05)

Pranešėjas: André VAN DE NADORT (NL/PES), Veststelingverfo savivaldybės meras Pamatinis dokumentas: Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ COM(2018) 28 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

A.   Bendrosios pastabos

Regionų komitetas:

1.

palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“, jame nustatytus uždavinius ir pagrindinius veiksmus ir pabrėžia, kad reikia ryžtingai siekti perėjimo prie žiedinės ekonomikos, spręsti socialines ir aplinkos problemas ir su plastikais susijusius praktinius klausimus; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į Europos Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl dešimties ES paplūdimiuose ir jūrose dažniausiai randamų vienkartinių plastikinių gaminių, kurie kartu su paliktais žvejybos įrankiais sudaro 70 % visų į jūrą išmetamų šiukšlių;

2.

pripažįsta, kad plastikai, kaip itin tvari, higieniška ir nebrangi medžiaga, turi daug privalumų, bet yra labai susirūpinęs dėl dabartinių menkų surinkimo ir perdirbimo rodiklių ir mano, kad dabartinėje praktikoje, kuria siekiama spręsti šią problemą, per daug dėmesio skiriama baigiamojo etapo atliekų tvarkymo būdams (surinkimui, rūšiavimui, perdirbimui);

3.

pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir interesus rengiant ir įgyvendinant sprendimus dėl plastikų žiedinėje ekonomikoje. Vietos ir regionų valdžios institucijų atsakomybę už atliekų tvarkymo ir aplinkos apsaugos darbus sudaro keletas užduočių: atliekų prevencija, surinkimas, transportas, naudojimas (įskaitant rūšiavimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą), šiukšlių šalinimas ir rinkimas gatvėse, pakrantėse, ežeruose ir jūrose, parama žuvininkystei ir turizmui ir piliečių informuotumo atliekų, šiukšlių ir perdirbimo klausimais didinimas;

4.

daugiausia dėmesio skiria žiedinei plastikų ateičiai žvelgiant iš vietos ir regionų perspektyvos. Tai reiškia, kad siekiama mažiau plastikų, geresnės kokybės plastikų, geresnio jų surinkimo, perdirbimo ir geresnių rinkų;

5.

yra tvirtai įsitikinęs, kad siekiant veiksmingų sprendimų svarbiausia, kad visi plastikų vertės grandinės suinteresuotieji subjektai glaudžiau bendradarbiautų ir laikytųsi medžiagų grandinės požiūrio; veiksmai turi būti skirti visiems vertės grandinės dalyviams, įskaitant produktų dizainą, plastikų gamybą, viešąjį pirkimą, vartojimą, surinkimą ir perdirbimą;

6.

pabrėžia inovacijų ir investicijų į žiedinės ekonomikos sprendimus vaidmenį skatinant socialinius ir elgsenos pokyčius, reikalingus siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos, kadangi tai itin svarbus žingsnis ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus; todėl ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares derybose dėl kitos DFP visapusiškai išnagrinėti galimybes padidinti ES finansavimą žiedinei plastikų ekonomikai;

B.   Mažiau plastikų

Prevencija – pagrindinis prioritetas siekiant mažinti plastiko atliekų kiekį

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad plastiko atliekų prevencija turėtų būti didžiausias prioritetas, atsižvelgiant į bendrą ES atliekų hierarchiją. Plastiko, kuris nepatenka į atliekas, nereikia rūšiuoti, perdirbti ar deginti; atliekų prevencija prasideda ribojant plastikų naudojimą ir produktų dizaino etape;

8.

primena, kad yra daug būdų, leidžiančių išvengti bereikalingo plastikų naudojimo vienkartiniuose gaminiuose ir pertekliniam gaminių pakavimui. Pagrindiniai pakavimo kriterijai turi būti griežtinami, kad būtų išvengta nebūtino ir perteklinio pakavimo. Taip pat reikėtų reguliariai tikrinti, ar pagrindiniai produktai ES rinkoje atitinka šiuos kriterijus;

9.

prašo toliau tirti ryšį tarp maisto produktų pakavimo ir jų apsaugojimo nuo gedimo remiantis gyvavimo ciklu ir galimus alternatyvius būdus siekiant išvengti maisto švaistymo nenaudojant (sudėtingų) plastikinių pakuočių;

Šiukšlių ir „plastiko sriubos“ prevencija ir vienkartinių gaminių mažinimas

10.

pabrėžia, kad didžiausią nerimą kelia plastiko šiukšlės: jų rinkimas labai daug kainuoja vietos ir regionų valdžios institucijoms, todėl svarbiausia yra prevencija tiek sausumoje, tiek jūroje;

11.

remia Europos Komisijos iniciatyvą pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl vienkartinių plastikų, kuriame būtų nustatyti tikslai, ribojantys vienkartinių plastiko gaminių naudojimą, nes didžiąją dalį plastiko šiukšlių mūsų gatvėse sudaro vienkartiniai plastikiniai daiktai; šiuo atžvilgiu mano, kad neseniai pateikti pasiūlymai dėl paplūdimiuose ir jūroje labiausiai paplitusių vienkartinių gaminių yra pirmas svarbus žingsnis, tačiau tikisi tolesnių plataus užmojo veiksmų sprendžiant šiukšlinimo kitais vienkartiniais plastikiniais gaminiais ir šiukšlinimo sausumoje problemą;

12.

tikisi ambicingų surinkimo tikslų dėl vienkartinių ir produktų vartojimui kelyje skirtų plastikinių gaminių, kuriems taikomos didesnės gamintojo atsakomybės schemos, pagal kurias, pavyzdžiui, siekiant sumažinti šiukšlinimą, už plastikines gėrimų pakuotes būtų atsakingas gamintojas;

13.

pabrėžia visapusišką gamintojų ir importuotojų atsakomybę už savo gaminių neigiamą poveikį jiems tapus šiukšlėmis, todėl gamintojai ir importuotojai turi visapusiškai atsakyti už savo atliekų rinkimo ir tvarkymo sąnaudų finansavimą;

14.

atkreipia dėmesį į įvairius sunkumus, su kuriais susiduria kai kurie ES regionai ir bendruomenės, pavyzdžiui, atokiausi regionai, upių pakrančių bendruomenės, salų, pajūrio ir uostų bendruomenės, kovodamos su į jūrą išmetamomis šiukšlėmis, ir pabrėžia didelę suinteresuotųjų subjektų iš šių bendruomenių dalyvavimo svarbą siekiant užtikrinti, kad į jų nuomones bus atsižvelgiama ieškant teigiamų ir praktiškai įgyvendinamų sprendimų;

15.

pritaria sąmoningumo didinimo šiukšlinimo tema ir švarinimo kampanijų organizavimui; skatina vietos ir regionų valdžios institucijas dalyvauti tokiuose renginiuose kaip „Let’s Clean Up Europe“ ir Europos atliekų mažinimo savaitėje, taip pat ragina vietos ir regionų valdžios institucijas imtis papildomų iniciatyvų ir svarsto galimybes įtraukti savanorius pasitelkiant Europos solidarumo korpusą;

16.

atsižvelgdamas į tai tvirtai pritaria pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos (COM(2018) 33), nurodytam principui, pagal kurį mokesčiai už uosto priėmimo įrenginių naudojimą sumažinami, jeigu dėl laivo konstrukcijos, įrangos ir eksploatavimo jame susidaro mažiau atliekų ir jos jame tvarkomos laikantis tvarumo principų ir tausojant aplinką;

Mikroplastikų prevencija

17.

pabrėžia, kad mikroplastikai yra vis plačiau naudojami ir kelia daug problemų, nes šis reiškinys šiandien pastebimas beveik kiekvienoje ekosistemoje, įskaitant žmonių maistą. Mikroplastikų poveikis gyvūnų ir žmonių sveikatai ir mūsų ekosistemoms iš esmės vis dar nežinomas;

18.

ragina tęsti tyrimus nustatant pagrindinius mikroplastikų šaltinius ir maršrutus, pavyzdžiui, tirti automobilių padangų nusidėvėjimą, tekstilę ir šiukšles, įskaitant ryšį tarp plastikų antrinio perdirbimo ir mikroplastikų poveikio gyvūnų ir žmonių sveikatai ir ekosistemoms. Todėl taip pat pabrėžia, kad būtina sukurti patikimas ir veiksmingas matavimo technologijas ir procesus ir ragina Europos Komisiją remti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą šioje srityje;

19.

ragina uždrausti aerobiškai skaidžius plastikus ir specialiai dedamus mikroplastikus į visus produktus, kur žmonių sveikatos požiūriu jie yra nereikalingi, įskaitant odos priežiūros produktus ir valiklius. Be to, RK ragina nustatyti būtiniausius reikalavimus dėl netyčinio mikroplastikų patekimo į aplinką iš tokių produktų kaip automobilių padangos bei tekstilė ir priimti taršos plastiko granulėmis mažinimo priemones;

C.   Geresnės kokybės plastikai

Geriau projektuoti plastikus

20.

yra tvirtai įsitikinęs, kad reikia nedelsiant geriau projektuoti plastikus, atsižvelgiant į galimybes ateityje atskirai surinkti, rūšiuoti ir perdirbti plastikus ir plastiko gaminius, kad plastikai taptų tvariu žiedinės ekonomikos elementu; taip pat pabrėžia, kad būtina diegti inovacijas šioje srityje;

21.

pažymi, kad žiedinėje ekonomikoje iš esmės neturėtume sutikti, kad neperdirbami produktai ar medžiagos patektų į ES rinką. Todėl iki 2025 m. visi ES rinkoje esantys plastikai, plastikų gaminiai ir plastiko pakuotės turėtų bent jau būti perdirbami ekonomiškai efektyviu būdu. Tam taip pat reikalinga, kad iki 2025 m. iš plastikų ir plastiko gaminių būtų visiškai pašalintos aplinkai kenksmingos ir pavojingos medžiagos;

22.

pabrėžia, kad žiedinė ekonomika tai kartu ir iškastinio kuro nenaudojanti ekonomika. Todėl reikalinga tvirta inovacijų darbotvarkė ir tolesnė parama plačiam plastikų, kuriems gaminti nenaudojamas iškastinis kuras, naudojimui siekiant pereiti nuo dabartinių plastikų, kuriems gaminti naudojamas iškastinis kuras, prie naujoviškų, tvarių ir aplinką tausojančių plastikų;

23.

yra įsitikinęs, kad būtina apriboti įvairių polimerų, naudojamų gaminant plastiko gaminius, skaičių iki polimerų, kurie yra tinkami šiam tikslui ir kuriuos lengva atskirti, rūšiuoti ir perdirbti, ypač gaminant vienkartinio naudojimo gaminius. Šiuo tikslu gali tekti parengti ES lygmens pramonės standartus;

24.

prašo išsamiau ištirti poreikį suderinti ir galbūt apriboti priedus, naudojamus gaminant plastikus, siekiant daryti poveikį fizinėms plastikų savybėms ir jas pagerinti, kad būtų galima dar labiau palengvinti ir supaprastinti plastikų perdirbimą ir naudoti perdirbtas medžiagas. Šiuo tikslu gali tekti parengti ES lygmens pramonės standartus šiems į plastikus dedamiems priedams;

25.

be to, laikosi nuomonės, kad plastiko gaminiai, kurie nėra pakuotės, taip pat gali didinti atliekų susidarymą, todėl jie turėtų būti projektuojami taip, kad būtų to išvengta. Gamintojai taip pat turi įdiegti atitinkamas sistemas šių produktų šalinimui pasibaigus jų naudojimo laikui;

26.

primena, kad didesnės gamintojo atsakomybės schemos gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant ekologinį projektavimą moduliuojant mokesčius pagal gaminio žiediškumo lygį, įskaitant pakartotinio naudojimo, atskiro surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo galimybes bei perdirbtų medžiagų kiekį. Todėl didesnės gamintojo atsakomybės teisės aktai turi apimti ir atsakomybę už ekologinį projektavimą. Didesnės gamintojo atsakomybės teisės aktuose taip pat turėtų būti nurodomi ES lygmens pramonės standartai dėl polimerų ir priedų naudojimo vienkartiniuose produktuose;

27.

pabrėžia, kad per ateinančius dešimtmečius būtina sukurti medžiagas, kurios neturi visam dabartiniam plastikui būdingo žalingo poveikio aplinkai ir sveikatai ir gali visiškai pakeisti plastiką; todėl ragina aktyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir kurti priemones pereinant prie ateities be plastiko, bet su moderniomis naujomis medžiagomis;

Biologiškai skaidūs plastikai

28.

pripažįsta, kad dabartinės kartos biologiškai skaidūs plastikai nėra plastiko šiukšlių ir „plastiko sriubos“ problemos sprendimas, kadangi jie biologiškai nesiskaido natūralioje aplinkoje arba vandens sistemose;

29.

pabrėžia, kad informacija, jog vieni plastikai turėtų būti atskirai rūšiuojami kaip plastikas, o kiti – kaip biologinės atliekos kelia sumaištį vartotojui. Tai apsunkina komunikavimą su vartotojais, todėl vartotojai klaidingai rūšiuoja įprastinius plastikus ir biologiškai skaidžius plastikus;

30.

pabrėžia, kad biologiškai skaidūs plastikai, patenkantys į plastikų perdirbimo srautą, trukdo perdirbti įprastinius plastikus. Todėl biologiškai skaidūs plastikai turėtų būti naudojami tik tais atvejais, kai biologiniu skaidumu siekiama konkretaus tikslo, pavyzdžiui, naudoti biologiškai skaidžius maišelius biologinių atliekų surinkimui;

31.

pabrėžia, kad būtinos geresnės įvairių biologinio skaidumo formų apibrėžtys ir (arba) standartai. Jie turėtų būti susieti su atliekų tvarkymu, įskaitant kompostavimo ir virškinamumo standartus, ir juose turi būti atsižvelgiama į įprastą praktiką europiniuose atliekų tvarkymo įrenginiuose. Tai pagerins ir (arba) supaprastins ženklinimą, sumažins šiukšlinimą ir pagerins šiukšlių rūšiavimą, taip pat paskatins inovacijas biologiškai skaidžių plastikų srityje;

32.

pabrėžia, kad ypač svarbu užtikrinti, kad plastikai, parduodami kaip kompostuojami gaminiai, tikrai suirtų aplinkoje be pramoninio kompostavimo. Toks apribojimas gali gerokai sumažinti mikroplastiko paplitimo riziką, nes kyla pavojus, kad vartotojai gali klaidingai manyti, jog plastikas, šiuo metu ženklinamas kaip kompostuojamas, suyra aplinkoje be papildomo apdorojimo;

D.   Geresnis surinkimas

33.

pabrėžia, kad veiksmingos plastiko atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos yra esminis plastikų žiedinės ekonomikos reikalavimas. Siekiant šio tikslo surinkimo sistemos turi būti paprastos ir logiškos jų naudotojams;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad esamos surinkimo sistemos ES valstybėse narėse paprastai netaikomos pakavimui neskirtiems plastikams, kurie dėl šios priežasties nesurenkami atskirai, o patenka į sąvartynus ar į deginimo įrenginius kaip galutinės atliekos ar net jūrų šiukšlės. Todėl daroma žala aplinkai, prarandamos vertingos perdirbamos žaliavos ir kyla painiava vartotojams, kurie nesupranta, kodėl vienus plastikus reikėtų atskirai rinkti perdirbimui, o kitus – ne. Geresnis informavimas ir didesnis veiksmų suderinimas tarp valstybių narių atskiro surinkimo srityje sudarytų galimybę padidinti perdirbimo apimtis ir laikytis atliekų rūšiavimo rekomendacijų tiek vietiniams gyventojams, tiek turistams;

35.

pripažįsta, kad tais atvejais, kai plastikų ir plastiko gaminių surinkimas grindžiamas didesne gamintojo atsakomybe, veiksmingi rodikliai turi būti nustatyti taip, kad gamintojai būtų skatinami, kai tik įmanoma, juos pagerinti;

Veiksmingas plastiko atliekų rūšiuojamasis surinkimas

36.

ragina Komisiją visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant tuos, kurie dirba neplastikinių medžiagų atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje, paskatinti gerinti atliekų rūšiavimą;

37.

pabrėžia, kad kalbant apie surinkimo sistemas, dėmesys turėtų būti sutelktas į plastikus kaip į medžiagą, o ne kaip į pakavimo produktą. Tai labai supaprastintų vartotojų informavimą ir padėtų pagerinti surinkimo rodiklius. Reikėtų pagerinti vietos ir regionų valdžios institucijų ir didesnės gamintojo atsakomybės schemų suderinamumą, kad būtų galima spręsti pakavimui neskirto plastiko atliekų klausimą surengiant gamintojų ir importuotojų dialogą. Į tai taip pat reikia atsižvelgti peržiūrint Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą;

38.

palankiai vertina tai, kad rengiamos gairės dėl rūšiuojamojo surinkimo ir atliekų rūšiavimo ir prašo Europos Komisijos užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, atsižvelgiant į jų svarbų vaidmenį daugelyje valstybių narių, dalyvautų rengiant ir platinant gaires;

39.

pabrėžia, kad vietos ir regionų atliekų tvarkymo strategijose pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas atliekų hierarchijai, t. y. atliekų prevencijai, rūšiuojamajam surinkimui ir galutinių atliekų mažinimui. Esama daug gerų tokio pobūdžio strategijų pavyzdžių ir įgyvendinimo patirčių. Reikėtų labai skatinti inovacijas rūšiuojamojo surinkimo srityje ir keistis geriausia praktika bei žiniomis tarp vietos ir regionų valdžios institucijų, pavyzdžiui, naudojant tokias priemones kaip TAIEX partnerių priemonę arba ES miestų darbotvarkę;

40.

pabrėžia būtinybę užkirsti kelią tam, kad dėl Kinijos plastiko draudimo atsirastų daugiau sąvartynų, padažnėtų (neteisėto) atliekų išpylimo ar deginimo atvejų, taip pat būtinybę investuoti į modernius perdirbimo pajėgumus;

Visuomenės sąmoningumas ir elgsenos pokyčiai

41.

pabrėžia, kad siekiant parengti sėkmingas atliekų tvarkymo strategijas, Europos Komisija, valstybės narės bei vietos ir regionų valdžios institucijos turi žinoti apie infrastruktūros, komunikacijos ir visuomenės sąmoningumo sąsajas vietos ir regionų lygmeniu, taip pat apie priemones, kurios gali būti naudojamos norint padėti keisti elgseną;

42.

pabrėžia, kad piliečių informavimas apie atliekų tvarkymą yra svarbi išankstinė sąlyga norint užtikrinti tinkamą veiksmingų surinkimo sistemų veikimą. Visuomenės sąmoningumas virsta parama rūšiuojamajam surinkimui ir prevencijai, taip pat vietos iniciatyvų rengimui, bet pats savaime jis nebūtinai lemia elgsenos pokyčius. Todėl būtina geriau suprasti mechanizmus, kurie gali padėti teigiamai keisti elgseną. Dėl šios priežasties RK pabrėžia, kad reikėtų skatinti toliau plėtoti elgsenos pokyčių strategijas tiek įprastomis priemonėmis, pavyzdžiui, paskatomis ir sankcijomis, tiek naujoviškais metodais, ir remti vietos ir regionų valdžios institucijų keitimąsi geriausia praktika ir žiniomis;

43.

ragina visus vietos ir regionų suinteresuotuosius subjektus padėti didinti informuotumą apie perdirbtų plastikų naudą;

Suderintos gėrimų pakuočių užstato sistemos taikymas turėtų būti svarstomas Europos mastu

44.

pripažįsta, kad užstato sistemos parodė, jog galima pasiekti labai aukštus surinkimo rodiklius ir užtikrinti aukštos kokybės perdirbimą. Užstato sistemos taip pat yra labai veiksmingos siekiant užkirsti kelią šiukšlinimui ir „plastiko sriuboms“;

45.

pripažįsta, kad vis daugiau ES šalių įgyvendina užstato sistemas, kartais darančias neigiamą tarpvalstybinį poveikį regionuose, turinčiuose skirtingas užstato sistemas;

46.

mano, kad toms valstybėms narėms, kurios šiuo metu įgyvendina užstato sistemas arba ketina ateityje sukurti naujas sistemas, turėtų būti apsvarstyta galimybė taikyti ES lygmeniu suderintą požiūrį arba bent jau užtikrinti kuo didesnį koordinavimą, kad būtų išvengta neigiamo tarpvalstybinio poveikio ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos laisvam prekių judėjimui;

Reikėtų išnagrinėti kiekybinių tikslų alternatyvas

47.

atkreipia dėmesį į tai, jog rodikliai, susiję su rūšiuojamuoju plastikų surinkimu ir perdirbimu pagal skirtingas ES direktyvas (Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva, Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyva, EEĮ atliekų direktyva) yra vienodi visoms valstybėms narėms, nors faktiniai rezultatai valstybėse narėse gali labai skirtis. Dėl to vienos valstybės narės vis dar turi dėti daug pastangų, o kitos šalys jau lengvai tuos rodiklius pasiekia ir nėra suinteresuotos jų pagerinti;

48.

ragina skubiai persvarstyti įvairiose direktyvose nustatytus rodiklius, kad būtų sukurtos didesnės paskatos ir skatinamas aukštos kokybės perdirbimas remiantis šiais galimais metodais: — įdiegti premiją už rodiklių viršijimą; — išplėsti finansinę gamintojų atsakomybę už visas jų produktų atliekų tvarkymo sąnaudas, įskaitant jų produktų, kurie nebuvo surenkami rūšiuojamuoju būdu ir dėl šios priežasties vis tiek pateko į galutines atliekas, šiukšlių valymo ar surinkimo ir tvarkymo sąnaudas;

E.   Geresnis perdirbimas

Rūšiavimo ir perdirbimo technologijų tobulinimas

49.

tvirtai remia mokslinius tyrimus ir inovacijas naujų rūšiavimo ir perdirbimo technologijų, įskaitant depolimerizaciją, srityje. Teoriškai tai galėtų išspręsti daugelį dabartinių problemų, susijusių su plastiko atliekų rūšiavimu ir perdirbimu;

50.

pabrėžia regionų ir miestų potencialą plėtoti ir remti „iš apačios į viršų“ iniciatyvas pasitelkiant gyvąsias laboratorijas, inovacijų centrus ir kitų formų bendradarbiavimą bei novatoriškus metodus, kuriais skatinamas pažangus projektavimas ir antrinių žaliavų naudojimas;

51.

remia siūlomas papildomas investicijas į strategijoje numatytus prioritetinius veiksmus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir siūlo bendradarbiauti su Europos Komisija rengiant naują strateginę su plastikais susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę. Toks bendradarbiavimas turėtų užtikrinti, kad į vietos ir regionų aspektą būtų atsižvelgiama tiek nustatant spręstinas prioritetines problemas, tiek ir atitinkamai viešinant sukurtas naujoves;

52.

remia darbą, susijusį su surūšiuotų plastiko atliekų ir perdirbtų plastikų kokybės standartų rengimu;

Pirmenybė teikiama energijos gavybai iš atliekų, o ne šalinimui sąvartyne

53.

primena, kad trumpuoju laikotarpiu neperdirbamo plastiko atliekos arba plastiko atliekos, kuriose yra pavojingų medžiagų, turėtų būti apdorojamos efektyviausiais ir švariausiais energijos gavimo iš atliekų įrenginiais, kuriuose didelis plastiko atliekose esantis energijos kiekis gali būti naudojamas šilumos ir elektros energijai gaminti;

F.   Geresnės rinkos

Reikėtų labai skatinti perdirbtų medžiagų naudojimą naujuose produktuose

54.

yra tvirtai įsitikinęs, kad reikėtų galutinius vartotojus skatinti naudoti perdirbtas medžiagas taikant finansines paskatas, kad būtų sudaryta reali finansiškai patraukli alternatyva grynosioms medžiagoms ir plastikams, kuriems gaminti naudojamas iškastinis kuras, taip pat šalinant kliūtis bendrajai antrinių žaliavų rinkai;

55.

primena, kad vis dar taikomos subsidijos iškastiniam kurui, dėl kurių neperdirbti plastikai kainuoja pigiau nei perdirbti plastikai ar bioplastikai, o tai didelė ekonominė kliūtis plastikų žiedinės ekonomikos plėtrai; todėl pabrėžia, kad šios netinkamos paskatos turėtų būti panaikintos. Be to, būtų galima nustatyti, kad plastiko gaminių ar plastikų, kuriems gaminti naudojamas iškastinis kuras, gamintojai ar importuotojai yra finansiškai atsakingi už savo plastiko atliekų galutinio apdorojimo metu išmetamo CO2 kiekio mažinimą;

56.

pabrėžia, kad iki 2025 m. plastiko produktų gamintojai gamindami naujus plastikus turėtų naudoti ne mažiau kaip 50 % reciklatų, išskyrus atvejus, kai pagal galutiniams produktams taikomus teisinius apribojimus reciklatus naudoti draudžiama. Pabrėžia, kad būtinas vertės grandine grindžiamas požiūris siekiant suderinti gamintojų, vartotojų, vietos ir regionų valdžios institucijų bei atliekų perdirbimo pramonės interesus, kad būtų galima padidinti perdirbimo kokybę ir antrinių medžiagų naudojimą;

57.

todėl remia ES iniciatyvą, susijusią su įmonių ir (arba) pramonės asociacijų savanoriškais įsipareigojimais, ir ragina vietos ir regionų valdžios institucijas viešinti savo regiono suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimus skatinant gerąją praktiką ir tokiu būdu raginant kitus sekti jų pavyzdžiu, kartu kontroliuojant, kaip laikomasi prisiimtų įsipareigojimų ir, jei reikia, taip pat paviešinant nesilaikymo atvejus, siekiant užtikrinti, kad savanoriški įsipareigojimai nebūtų vien tušti pažadai, duodami tik norint ekomanipuliuoti tam tikrais produktais ar sektoriais;

Viešieji pirkimai

58.

pabrėžia, kad žalieji viešieji pirkimai (ŽVP) Europos valdžios institucijoms teikia daug galimybių vykdyti plastiko atliekų prevenciją, nes jos gali savo perkamąją galią panaudoti savanoriškai rinkdamosi aplinką tausojančias prekes, paslaugas ir darbus, taip rodydamos pavyzdį kitoms organizacijoms; todėl ragina visas vietos ir regionų valdžios institucijas įgyvendinant viešųjų pirkimų politiką prisidėti prie plastikų perdirbimo reikalaujant, kad būtų taikomi ekologinio projektavimo principai ir kad jų įsigyjamuose produktuose būtų naudojamos perdirbtos medžiagos;

59.

atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina ŽVP srities gaires, kurias Europos Komisija ir kai kurios Europos šalys parengė nacionalinių ŽVP kriterijų (1) forma, tačiau prašo Komisijos pasiūlyti išsamesnius rekomendacinius dokumentus, kuriuose būtų pateikiama informacija apie perdirbtų plastikų rūšis, jų galimą panaudojimą, galimą naudą aplinkos bei ekonominiu požiūriais vietos ir regionų valdžios institucijoms naudojant perdirbtus plastikus;

60.

atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dalis plastiko į vandenynus patenka iš Azijos ir kad pasaulio mastu perdirbama tik 9 % plastiko; atsižvelgdamas į šias aplinkybes, įžvelgia didelį potencialą padidinti tvarumą ir atsekamumą pasaulinėse tiekimo grandinėse įgyvendinant ES naują prekybos strategiją „Prekyba visiems“, kuria siekiama pasinaudoti prekybos susitarimais ir lengvatų programomis kaip svertais darniam vystymuisi visame pasaulyje paskatinti; todėl remia 2017 m. kovo mėn. Europos Parlamento pasiūlytą ES pavyzdinę iniciatyvą drabužių sektoriuje (2); pabrėžia, kad tokios iniciatyvos priklausys ir nuo vietos bei regionų valdžios institucijų paramos jas propaguojant ir jomis turėtų būti vadovaujamasi įgyvendinant vietos ir regionų lygmens veiksmus decentralizuoto vystomojo bendradarbiavimo srityje.

---

(1)  http://ec.europa.eu/environment/gpp/pubs_en.htm

(2)  http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//NONSGML+TA+P8-TA-2017-0196+0+DOC+PDF+V0//LT