17.4.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 100/20

1.

Ar Direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 5 t., p. 275), 13 straipsnio 6 dalies nuostatos paprasčiausiai įtvirtina absoliutų terminą vandens išteklių valdymo planams parengti (iki 2009 m. gruodžio 22 d.), ar vis dėlto ši data yra specialusis terminas minėtos direktyvos 3, 4, 5, 6, 9, 13 ir 15 straipsnių nuostatoms perkelti į nacionalinę teisę?

Jei Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nuspręstų, kad nagrinėjama direktyvos nuostata paprasčiausiai įtvirtina absoliutų terminą vandens išteklių valdymo planams parengti, reikėtų atsakyti tokį prejudicinį klausimą:

2.

Ar nacionalinės teisės aktai, kurie leidžia perduoti konkretaus upės baseino vandenis į kitą baseiną prieš tai neparengus upės baseinų rajonų, kuriuose yra minėti upių baseinai, iš kurių ir į kuriuos bus perduodamas vanduo, planų, atitinka Direktyvos 2000/60/EB 2, 3, 4, 5, 6, 9, 13 ir 15 straipsnių nuostatas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal šios direktyvos 2 straipsnio 15 dalį pagrindinis upių baseinų valdymo vienetas yra juos apimantis upės baseino rajonas?

Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, reikėtų atsakyti taip pat į tokį prejudicinį klausimą:

3.

Ar pagal Direktyvos 2000/60/EB 2, 3, 5, 6, 9, 13 ir 15 straipsnius leidžiama perduoti vandenį iš vieno upės baseino rajono į gretimą upės baseino rajoną? Jei atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas, ar tokio perdavimo tikslas gali būti tik vandens poreikių naudojimui tenkinimas, ar vanduo gali taip pat būti skirtas drėkinimui ir energijos gamybai? Bet kuriuo atveju ar pagal minėtas direktyvos nuostatas yra būtinas motyvuotas ir remiantis būtinais moksliniais tyrimais priimtas administracinės valdžios sprendimas, patvirtinantis, kad upės baseino rajonas, į kurį nukreipiamas vanduo, negali nuosavais vandens ištekliais patenkinti savo vandens poreikių naudojimui, drėkinimui ir kt.?

Jei Europos Bendrijų Teisingumo Teismas į pirmą klausimą atsakytų, jog Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnio 6 dalis nenustato paprasto absoliutaus termino vandens išteklių valdymo planams paskelbti (iki 2009 m. gruodžio 22 d.), o įtvirtina specialų terminą minėtos direktyvos 3, 4, 5, 6, 9, 13 ir 15 straipsnių nuostatoms perkelti į nacionalinę teisę, reikėtų atsakyti į tokį prejudicinį klausimą:

4.

Ar nacionalinės teisės aktai, priimti iki minėto specialaus termino, numatantys perduoti konkretaus upės baseino vandenis į kitą upės baseiną, neparengus upės baseinų rajonų, kuriuose yra upės baseinai, iš kurių ir į kuriuos bus perduodamas vanduo, planų, neabejotinai gali panaikinti aptariamos direktyvos veiksmingumą, ar nagrinėjant įtaką direktyvos veiksmingumui reikia atsižvelgti į tokius kriterijus, kaip numatytų darbų apimtis ir vandens perdavimo tikslas?

5.

Ar nacionalinio parlamento priimtas teisės aktas, kuriuo patvirtinti upių baseinų valdymo planai, atitinka Direktyvos 2000/60/EB 13, 14 ir 15 straipsnius, susijusius su visuomenės informavimo, konsultavimosi su ja ir visuomenės dalyvavimo procedūra, jei reikšmingi nacionalinės teisės aktai nenumato konsultavimosi su visuomene etapo per nacionaliniame parlamente vykstančią procedūrą ir jei iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad konsultavimosi procedūra vyko administracinės valdžios lygmenyje, kaip numatyta direktyvoje?

6.

Ar pagal 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 248), iš dalies pakeistą 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 97/11/EB (OL L 73, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 151), poveikio aplinkai vertinimas dėl užtvankos statybos ir vandens perdavimo, kuris buvo pateiktas nacionaliniam parlamentui patvirtinti po to, kai teismas panaikino aktą, kuriuo jis jau buvo patvirtintas ir kurio paskelbimo procedūra jau buvo pradėta, iš naujo netaikant tokios procedūros, atitinka visuomenės informavimo ir jos dalyvavimo reikalavimus pagal minėtos direktyvos 1, 2, 5, 6, 8 ir 9 straipsnius?

7.

Ar į 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, p. 30; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 157) taikymo sritį patenka upės nukreipimo planas, kuris: a) numato užtvankos statybą ir vieno upės baseino rajono vandens perdavimą į kitą upės baseino rajoną; b) patenka į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 5 t., p. 275), taikymo sritį; c) yra susijęs su 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvoje 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 248) numatytais darbais; d) gali turėti poveikį aplinkai 1992 gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102) numatytose teritorijose?

Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, reikėtų taip pat atsakyti į tokį prejudicinį klausimą:

8.

Ar Direktyvos 2001/42/EB 13 straipsnio 1 dalies prasme oficialiais parengiamaisiais aktais, priimtais iki 2004 m. liepos 21 d., kuriuose nenumatyta pareiga parengti strateginį aplinkos vertinimą, gali būti laikomi aktai, susiję su ginčijamais darbais ir teismo sprendimu jau panaikinti atgaline data?

Jei į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai, reikėtų atsakyti į tokį prejudicinį klausimą:

9.

Pagal Direktyvos 2001/42/EB 11 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai planas patenka ir į šios direktyvos, ir į direktyvų 2000/60/EB bei 85/337/EB, kuriose taip pat numatytas darbų poveikio aplinkai vertinimas, taikymo sritis, ar tam, kad būtų laikomasi Direktyvos 2001/42/EB reikalavimų, pakanka vertinimų, atliktų kaip numatyta direktyvose 2000/60/EB ir 85/337/EB, ar vis dėlto turi būti atliktas atskiras strateginis aplinkosauginis vertinimas?

10.

Ar pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102) 3, 4 ir 6 straipsnius teritorijoms, kurios įtrauktos į nacionalinius Bendrijos svarbos teritorijų sąrašus, o vėliau visos be išimčių įtrauktos į bendrą Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą, iki 2006 m. liepos 19 d. Komisijos sprendimo 2006/613/EB, nustatančio Viduržemio jūros biogeografinio regiono Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą, buvo taikoma Direktyva 92/43/EEB?

11.

Ar remiantis Direktyvos 92/43/EEB 3, 4 ir 6 straipsniais kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali suteikti leidimą vandens nukreipimo planui, tiesiogiai nesusijusiam su teritorijos, patenkančios į specialią apsaugos zoną, apsauga ar nebūtinam šiai apsaugai užtikrinti, kai visuose prie šio plano pridėtuose vertinimuose konstatuojama, jog visiškai nėra informacijos arba patikimų ir aktualių duomenų apie paukščius šioje teritorijoje?

12.

Ar remiantis Direktyvos 92/43/EEB 3, 4 ir 6 straipsniais pagrindai, dėl kurių buvo imtasi vandens nukreipimo plano, pirmiausia susiję su drėkinimu ir tik paskui su vandens poreikiu naudojimui namų ūkiuose, gali būti pripažinti direktyvoje reikalaujamomis įpareigojančiomis priežastimis, susijusiomis su visuomenės interesais, ir dėl to leidžiant įgyvendinti šiuos darbus, nepaisant jų neigiamo poveikio minėta direktyva saugomai teritorijai?

Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, reikėtų taip pat atsakyti į tokį prejudicinį klausimą:

13.

Ar pagal Direktyvos 92/43/EEB 3, 4 ir 6 straipsnius, norint nustatyti, ar kompensacinės priemonės, būtinos bendram vienos Natura 2000 teritorijos, kuriai vandens nukreipimo planas daro žalą, yra tinkamos vientisumui apsaugoti, turi būti atsižvelgta į tokius kriterijus, kaip tokio nukreipimo mastas ir reikalingų darbų apimtis?

14.

Ar pagal Direktyvos 92/43/EEB 3, 4 ir 6 straipsnius, aiškinamus atsižvelgiant į EB sutarties 6 straipsnyje numatytą tvarios plėtros principą, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali suteikti leidimą vandens nukreipimo planui Natura 2000 teritorijoje, tiesiogiai nesusijusiam su tokios teritorijos vientisumo apsauga ar nebūtinam šiai apsaugai užtikrinti, kai visuose šio plano aplinkos vertinimuose konstatuojama, kad dėl šio plano natūrali upės ekosistema gali tapti žmogaus sukurta upės ir ežero ekosistema?