Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62020CA0501

Byla C-501/20: 2022 m. rugpjūčio 1 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Audiencia Provincial de Barcelona (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) MPA / LCDNMT (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 – 3, 6 – 8 ir 14 straipsniai – Sąvoka „įprastinė gyvenamoji vieta“ – Jurisdikcija, teismo sprendimų pripažinimas bei vykdymas ir bendradarbiavimas išlaikymo prievolių srityje – Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 – 3 ir 7 straipsniai – Trečiojoje valstybėje gyvenantys dviejų skirtingų valstybių narių piliečiai, kaip sutartininkai paskirti į Europos Sąjungos delegaciją šioje trečiojoje valstybėje – Jurisdikcijos nustatymas – „Forum necessitatis“ taisyklė)

OL C 408, 2022 10 24, pp. 8–9 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2022 10 24   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 408/8


2022 m. rugpjūčio 1 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Audiencia Provincial de Barcelona (Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) MPA / LCDNMT

(Byla C-501/20) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose - Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas - Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 - 3, 6 – 8 ir 14 straipsniai - Sąvoka „įprastinė gyvenamoji vieta“ - Jurisdikcija, teismo sprendimų pripažinimas bei vykdymas ir bendradarbiavimas išlaikymo prievolių srityje - Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 - 3 ir 7 straipsniai - Trečiojoje valstybėje gyvenantys dviejų skirtingų valstybių narių piliečiai, kaip sutartininkai paskirti į Europos Sąjungos delegaciją šioje trečiojoje valstybėje - Jurisdikcijos nustatymas - „Forum necessitatis“ taisyklė)

(2022/C 408/09)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Audiencia Provincial de Barcelona

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: MPA

Kita apeliacinio proceso šalis: LCDNMT

Rezoliucinė dalis

1.

2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 3 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 3 straipsnio a ir b punktai turi būti aiškinami taip, kad siekiant nustatyti įprastinę gyvenamąją vietą, kaip ji suprantama pagal šias nuostatas, lemiamu veiksniu negali būti laikomas atitinkamų sutuoktinių, kaip Europos Sąjungos sutartininkų, paskirtų į jos delegaciją trečiojoje valstybėje ir tariamai turinčių diplomatinį statusą toje trečiojoje valstybėje, statusas.

2.

Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad, siekiant nustatyti vaiko įprastinę gyvenamąją vietą, ryšys su motinos pilietybe ir iki santuokos sudarymo buvusi jos gyvenamoji vieta valstybėje narėje, kurios teismui pateiktas prašymas dėl tėvų pareigų, neturi reikšmės, o aplinkybės, kad nepilnamečiai vaikai gimė šioje valstybėje narėje ir turi jos pilietybę, nepakanka.

3.

Tuo atveju, jei joks valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl prašymo nutraukti santuokos ryšius pagal Reglamento Nr. 2201/2003 3–5 straipsnius, šio reglamento 7 straipsnis, siejamas su šio reglamento 6 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad aplinkybė, jog atsakovas pagrindinėje byloje yra kitos nei teismo, į kurį kreiptasi, valstybės narės pilietis, trukdo taikyti šiame 7 straipsnyje numatytą sąlygą, susijusią su kita jurisdikcija, siekiant pagrįsti to teismo jurisdikciją, tačiau neužkerta kelio tam, kad jo pilietybės valstybės narės teismai turėtų jurisdikciją nagrinėti tokį prašymą pagal savo nacionalines jurisdikcijos taisykles;

tuo atveju, jei joks valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl prašymo dėl tėvų pareigų pagal Reglamento Nr. 2201/2003 8–13 straipsnius, šio reglamento 14 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad aplinkybė, jog atsakovas pagrindinėje byloje yra kitos nei teismo, į kurį kreiptasi, valstybės narės pilietis, netrukdo taikyti šiame 14 straipsnyje numatytos sąlygos, susijusios su kita jurisdikcija.

4.

Reglamento Nr. 4/2009 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip:

tuo atveju, kai visos su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos šalys neturi įprastinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje, jurisdikcija, išimtiniais atvejais grindžiama šiame 7 straipsnyje numatyta forum necessitatis taisykle, gali būti nustatyta, jei joks valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal šio reglamento 3–6 straipsnius, jei bylos nagrinėjimas negali būti pagrįstai pradėtas ar vykti arba būtų neįmanomas trečiojoje valstybėje, su kuria ginčas yra glaudžiai susijęs, ir jei ginčas yra pakankamai susijęs su valstybe nare, į kurios teismą kreiptasi;

siekiant išimtiniais atvejais pripažinti, kad bylos nagrinėjimas negali būti pagrįstai pradėtas ar vykti trečiojoje valstybėje, svarbu, kad, išsamiai išanalizavus kiekvienu konkrečiu atveju nurodytas aplinkybes, būtų nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą šioje trečiojoje valstybėje yra teisiškai ar faktiškai apsunkinta visų pirma dėl diskriminacinių ar pagrindinėms teisingo bylos nagrinėjimo garantijoms prieštaraujančių procedūrinių sąlygų taikymo, nereikalaujant, kad minėtu 7 straipsniu besiremianti šalis įrodytų, jog ji nesėkmingai inicijavo ar bandė inicijuoti šią bylą tos pačios trečiosios valstybės teismuose; ir

siekiant pripažinti, kad ginčas yra pakankamai susijęs su teismo, į kurį kreiptasi, valstybe nare, galima remtis vienos iš šalių pilietybe.


(1)   OL C 423, 2020 12 7.


Top