7.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 260/10


2013 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Gerechtshof te Leeuwarden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) fiscale eenheid PPG Holdings BV cs te Hoogezand prieš Inspecteur van de Belastingdienst/Noord/kantoor Groningen

(Byla C-26/12) (1)

(Pridėtinės vertės mokestis - Šeštoji direktyva 77/388/EEB - 17 straipsnis ir 13 straipsnio B skirsnio d punkto 6 papunktis - Atleidimas nuo mokesčio - Sumokėto pirkimo mokesčio atskaita - Pensijų fondas - „Specialių investicinių fondų valdymo“ sąvoka)

2013/C 260/18

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Gerechtshof te Leeuwarden

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: fiscale eenheid PPG Holdings BV cs te Hoogezand

Atsakovas: Inspecteur van de Belastingdienst/Noord/kantoor Groningen

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Gerechtshof te Leeuwarden — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 13 straipsnio B skirsnio d punkto 6 papunkčio ir 17 straipsnio bei 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, p. 1) 135 straipsnio 1 dalies g punkto, 168 ir 169 straipsnių aiškinimas — Sumokėto pirkimo mokesčio atskaita — Apmokestinamasis asmuo, pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais reglamentuojama senatvės pensija, įsteigęs pensijų fondą, siekdamas užtikrinti savo darbuotojams teisę į pensiją kaip šio fondo dalyviams — Pirkimo mokesčio už jam suteiktas paslaugas, susijusias su pensijų fondo valdymu, atskaita.

Rezoliucinė dalis

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 17 straipsnį reikia aiškinti taip, kad apmokestinamasis asmuo, kuris įsteigė pensijų fondą kaip teisiškai ir mokesčių atžvilgiu atskirą subjektą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, siekdamas užtikrinti savo darbuotojų ir buvusių darbuotojų teises į pensiją, turi teisę atskaityti pridėtinės vertės mokestį, kurį sumokėjo už paslaugas, susijusias su šio fondo valdymu ir veikimu, jeigu remiantis visomis nagrinėjamų sandorių aplinkybėmis galima daryti išvadą dėl tiesioginio ir iškart atsirandančio ryšio egzistavimo.


(1)  OL C 98, 2012 3 31.