20.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/12

1.

Ar 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (1), įskaitant jos 32 straipsnį, draudžia valstybei narei nustatyti taisykles, pagal kurias įmonei neleidžiama pateikti reikalavimo valstybei narei dėl atskiro grynųjų sąnaudų, patirtų teikiant papildomas privalomas paslaugas, kurių neapima šios direktyvos II skyrius, susigrąžinimo, kai įmonės pelnas iš kitų paslaugų, kurias apima įmonės įpareigojimai teikti universaliąsias paslaugas pagal šios direktyvos II skyrių, viršija nuostolius, susijusius su papildomų privalomų paslaugų teikimu?

2.

Ar Universaliųjų paslaugų direktyva draudžia valstybei narei nustatyti taisykles, leidžiančias įmonėms tik pateikti reikalavimą valstybei narei dėl grynųjų sąnaudų, patirtų teikiant papildomas privalomas paslaugas, kurių neapima šios direktyvos II skyrius, susigrąžinimo, jei grynosios sąnaudos yra nepagrįsta našta įmonėms?

3.

Jei į 2 klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar valstybė narė gali nuspręsti, kad nėra nepagrįstos naštos, susijusios su papildomų privalomų paslaugų, kurių neapima šios direktyvos II skyrius, teikimu, jei įmonė apskritai gavo pelno iš visų šių paslaugų teikimo, kai tokia įmonė turi įpareigojimą teikti universaliąsias paslaugas, įskaitant ir paslaugų, kurias įmonė būtų teikusi ir neturėdama įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas, teikimą?

4.

Ar Universaliųjų paslaugų direktyva draudžia valstybei narei nustatyti taisykles, kad paskirtosios įmonės grynosios sąnaudos, susijusios su universaliųjų paslaugų teikimu remiantis šios direktyvos II skyriumi, turi būti apskaičiuojamos remiantis visomis pajamomis ir sąnaudomis, susijusiomis su nagrinėjamų paslaugų teikimu, įskaitant ir tas pajamas bei sąnaudas, kurias įmonė taip pat būtų turėjusi neturėdama įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas?

5.

Ar atsakymams į 1–4 klausimus turi įtakos tai, kad papildomas privalomas paslaugas reikalaujama teikti Grenlandijoje, kuri, remiantis SESV II priedu, yra užjūrio šalis ar teritorija, kai Danijos valdžios institucijos nustato įpareigojimą Danijoje įsteigtai įmonei, o įmonė nevykdo kitos veiklos Grenlandijoje?

6.

Kokią reikšmę atsakymams į 1–5 klausimus turi SESV 107 straipsnio 1 dalis, 108 straipsnio 3 dalis ir 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas dėl SESV 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas?

7.

Kokią reikšmę atsakymams į 1–5 klausimus turi minimalaus konkurencijos iškraipymo principas, inter alia, įtvirtintas Universaliųjų paslaugų direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 2 dalyje, preambulės 4, 18, 23 ir 26 konstatuojamosiose dalyse ir IV priedo B dalyje?

8.

Jei Universaliųjų paslaugų direktyvos nuostatos draudžia 1, 2 ir 4 klausimuose nurodytus nacionalinius mechanizmus, ar šios nuostatos ir draudimai turi tiesioginį poveikį?