25.7.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 270/29


2016 m. balandžio 5 d.Landgericht Berlin (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Romano Pisciotti/Vokietijos Federacinė Respublika

(Byla C-191/16)

(2016/C 270/33)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Landgericht Berlin

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Romano Pisciotti

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Prejudiciniai klausimai

1.

a)

Ar valstybės narės taikoma ekstradicijos į trečiąją šalį praktika yra dalykas, kuris, neatsižvelgiant į konkretų atvejį, niekuomet nepatenka į Sutarčių taikymo ratione materiae sritį ir todėl, (pažodžiui) taikant konstitucinę normą (šiuo atveju Pagrindinio įstatymo (Grundgesetz, toliau – GG) 16 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį), kuria draudžiama tik Vokietijos piliečių ekstradicija į trečiąsias šalis, nereikia atsižvelgti į Sąjungos teisėje (SESV 18 straipsnio pirmoje pastraipoje) įtvirtintą draudimą diskriminuoti?

b)

Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar atsakymas į pirmąjį klausimą būtų kitoks, jeigu būtų kalbama apie valstybės narės taikomą ekstradicijos į Jungtines Amerikos Valstijas praktiką remiantis Susitarimu tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dėl ekstradicijos?

2.

Jeigu Sutarčių taikymas valstybių narių vykdomai ekstradicijos į Jungtines Amerikos Valstijas praktikai nėra a priori neįmanomas:

Ar SESV 18 straipsnio pirmą pastraipą ir su tuo susijusią Teisingumo Teismo praktiką reikia aiškinti taip, kad valstybė narė nepagrįstai pažeidžia SESV 18 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytą draudimą diskriminuoti, jeigu nagrinėdama trečiųjų šalių ekstradicijos prašymus ji, remdamasi konstitucine norma (šiuo atveju GG 16 straipsnio 2 dalies pirmu sakiniu), saviems piliečiams ir kitų ES valstybių narių piliečiams taiko skirtingą požiūrį, t. y. išduoda tik pastaruosius?

3.

Jeigu būtų nustatyta, kad pirmiau minėtais atvejais pažeidžiamas bendrasis draudimas diskriminuoti, įtvirtintas SESV 18 straipsnio pirmoje pastraipoje:

Ar Teisingumo Teismo praktiką reikia suprasti taip, kad tokiu kaip nagrinėjamasis atveju, kai prieš kompetentingai institucijai suteikiant leidimą asmenį išduoti teismas privalo atlikti teisėtumo kontrolę, tačiau jos rezultatai institucijai privalomi tik tuomet, jeigu ekstradicija pripažįstama neteisėta, rimtu pažeidimu galima laikyti paprastą SESV 18 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyto draudimo diskriminuoti pažeidimą, ar tai būti akivaizdus pažeidimas?

4.

Jeigu nėra būtina, kad tai būtų akivaizdus pažeidimas:

Ar Teisingumo Teismo praktiką reikia aiškinti taip, kad tokiu kaip nagrinėjamasis atveju negalima teigti buvus pakankamai rimtą pažeidimą jau vien todėl, kad, nesant Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su tokiu konkrečiu atveju (šiuo atveju SESV 18 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyto bendrojo draudimo diskriminuoti taikymas ratione materiae valstybių narių vykdomai ekstradicijos į Jungtines Amerikos Valstijas praktikai), aukščiausia nacionalinė vykdomoji valdžia, grįsdama savo sprendimą, gali remtis tuo, kad jis atitinka toje pačioje byloje anksčiau priimtus nacionalinių teismų sprendimus?