(1)

dėl COVID-19 pandemijos ir susijusių didelių judėjimo apribojimų visos valstybės narės ir visos Sąjungos ūkininkai susidūrė su išskirtiniais sunkumais planuodami ir įgyvendindami pagalbos schemas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 32–36 straipsniuose vaisių ir daržovių sektoriui ir to reglamento 39–52 straipsniuose vyno sektoriui. Logistinės problemos ir darbo jėgos trūkumas padarė tuos ūkininkus pažeidžiamus COVID-19 pandemijos sukeltam ekonomikos sutrikimui. Visų pirma jie susiduria su finansiniais sunkumais ir pinigų srautų problemomis. Dėl susidariusios padėties tuose sektoriuose suardytas ir sutrikdytas tiekimo grandinės veikimas;

(2)

atsižvelgiant į precedento neturintį šių vienu metu pasireiškusių aplinkybių pobūdį, tuos sunkumus būtina sumažinti nukrypstant nuo deleguotųjų reglamentų tam tikrų nuostatų, taikomų vaisių ir daržovių sektoriuje ir vyno sektoriuje;

(3)

su išskirtiniais sunkumais planuojant, valdant ir įgyvendinant pripažintų vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų veiklos programas susidurta visose valstybėse narėse. Galima tokių aplinkybių pasekmė – vėlavimas įgyvendinti šias veiklos programas, todėl gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos gali nesugebėti laikytis Sąjungos teisinių reikalavimų, kurie toms veiklos programoms nustatyti visų pirma Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/891 (3). Gamintojų organizacijos taip pat yra neatsparios COVID-19 pandemijos sukeltiems sutrikimams ir trukdžiams ir susiduria su finansiniais sunkumais ir grynųjų pinigų srautų problemomis, kuriuos lemia tiekimo grandinių sutrikimas, tam tikrų prekybos vietų, visų pirma didmeninės prekybos ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, uždarymas. Jos susiduria su logistinėmis problemomis ir dėl darbo jėgos trūkumo kylančiais sunkumais nuimant savo produktų derlių, taip pat dėl tiekimo grandinės sutrikimo kylančiais sunkumais pasiekti vartotojus. Tai daro tiesioginį poveikį gamintojų organizacijų finansiniam stabilumui ir jų gebėjimui įgyvendinti veiklos programas ne tik 2020 m., bet ir vėlesniais metais, nes 2020 m. parduodamos produkcijos vertė turi įtakos Sąjungos finansinės paramos apskaičiavimui vėlesniais metais. Tai taip pat daro įtaką gamintojų organizacijų gebėjimui diegti priemones ir veiksmus, skirtus šios krizės padariniams šalinti. Be to, dėl COVID-19 pandemijos sumažėjus parduodamos produkcijos vertei, daromas neigiamas poveikis gamintojų organizacijų veiklos programų vaisių ir daržovių sektoriuje tęstinumui ir gyvybingumui ateityje, nes nuo 2020 m. parduodamos produkcijos vertės taip pat priklauso Sąjungos finansinės paramos apskaičiavimui vėlesniais metais;

(4)

pripažintos gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos turi atitikti demokratinės atskaitomybės pripažinimo kriterijų, atsižvelgiant į Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagal 17 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą didžiausia bet kurio juridinio ar fizinio asmens balsavimo teisių ir akcijų arba kapitalo procentinė dalis turi būti mažesnė nei 50 % visų balsavimo teisių ir mažesnė nei 50 % akcijų arba kapitalo. Dėl priežasčių, susijusių su COVID-19 pandemija, gali paaiškėti, kad kai kurie gamintojai nariai baigia savo veiklą ir dėl šios priežasties tam tikros gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos 2020 m. gali neatitikti šio kriterijaus. Dėl tokio pažeidimo gali būti prarastas pripažinimas arba sustabdytas jo galiojimas, sustabdytos pagalbos išmokos, skiriamos finansinės nuobaudos ir susigrąžinta Sąjungos finansinė parama. Atsižvelgiant į tai, dėl 2020 m. turi būti parengta nuostata, pagal kurią bet kurio juridinio ar fizinio asmens balsavimo teisių ir akcijų arba kapitalo procentinė dalis galėtų viršyti 50 % visų balsavimo teisių ir 50 % gamintojų organizacijos akcijų arba kapitalo. Tačiau, siekiant išvengti fizinių ar juridinių asmenų, kurių balsavimo teisės ir akcijos ar kapitalas laikinai viršija šias ribas, piktnaudžiavimo įgaliojimais, valstybės narės turėtų imtis priemonių gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms nuo tokio piktnaudžiavimo apsaugoti. Tokios priemonės gali būti susijusios su sprendimais dėl Sąjungos finansinės paramos naudojimo ir veiklos programų pakeitimais, kurie būtų neproporcingai naudingi pavieniams fiziniams ar juridiniams asmenims;

(5)

parduodamos produkcijos vaisių ir daržovių sektoriuje vertės nuostoliai dėl COVID-19 pandemijos turės reikšmingą poveikį Sąjungos pagalbos, kurią gamintojų organizacijos gauna vėlesniais metais, sumai, nes ji apskaičiuojama kaip kiekvienos gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės procentinė dalis. Jei 2020 m. labai sumažėtų parduodamos produkcijos vertė dėl priežasčių, susijusių su COVID-19 pandemija, gamintojų organizacijos rizikuotų prarasti savo pripažinimą, nes vienas iš tokio pripažinimo kriterijų yra tam tikros minimalios nacionaliniu lygmeniu nustatytos parduodamos produkcijos vertės pasiekimas. Tai keltų pavojų ilgalaikiam gamintojų organizacijų stabilumui. Todėl, jei 2020 m. dėl priežasčių, susijusių su COVID-19 pandemija, produkto vertė sumažėtų bent 35 % ir gamintojų organizacijos už tai nebūtų atsakingos ir to nekontroliuotų, turėtų būti nustatyta, kad 2020 m. parduotos produkcijos vertė yra lygi 100 % ankstesniu laikotarpiu parduotos produkcijos vertės. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta ankstesniu laikotarpiu parduotos produkcijos 65 % vertės riba yra nepakankama, kad COVID-19 pandemijos aplinkybėmis būtų užtikrintas tokią parduodamos produkcijos vertę praradusių gamintojų organizacijų ekonominis ir finansinis stabilumas. Atsižvelgiant į didelį COVID-19 pandemijos ekonominį poveikį vaisių ir daržovių sektoriui, 2020 m. ji turėtų būti padidinta iki 100 % ankstesniu laikotarpiu parduotos produkcijos vertės;

(6)

siekiant pagerinti patvirtintų veiklos programų strategiją, planavimą, valdymą ir įgyvendinimą COVID-19 pandemijos poveikio vaisių ir daržovių sektoriui mažinimo tikslais, valstybėms narėms 2020 m. turėtų būti suteikta galimybė iš dalies keisti Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 27 straipsnyje nurodytas nacionalines strategijas net ir po veiklos programų pateikimo tvirtinti. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nebūtų sutrikdytas daugiametės ir vykdomos veiklos, kuri įgyvendinama pagal patvirtintas veiklos programas, tęstinumas ir įgyvendinimas;

(7)

valstybės narės 2020 m. taip pat turėtų būti atleistos nuo Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 27 straipsnio 5 dalyje nustatytos prievolės nacionalinėje strategijoje nustatyti didžiausias procentines veiklos fondo dalis, kurias galima išleisti atskirai priemonei arba veiksmų rūšiai. Gamintojų organizacijoms taip būtų užtikrinamos lankstesnės galimybės imtis priemonių COVID-19 pandemijos poveikiui vaisių ir daržovių sektoriui mažinti;

(8)

atsižvelgiant į didelio COVIC-19 pandemijos poveikio vaisių ir daržovių sektoriui trukmę, valstybėms narėms pritarus gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos gali iš dalies pakeisti vėlesnių metų veiklos programas arba netgi iš dalies pakeisti veiklos programas jų vykdymo metais, kaip nustatyta Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 34 straipsnyje. kad galėtų mažinti COVID-19 pandemijos poveikį, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę 2020 m. laikinai visiškai arba iš dalies sustabdyti savo veiklos programas;

(9)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 36 straipsnio 1 dalį, jei gamintojų organizacija ar gamintojų organizacijų asociacija nutraukia savo veiklos programos įgyvendinimą nesulaukusi suplanuotos jos trukmės pabaigos, tai organizacijai ar asociacijai nebeturi būti mokamos jokios išmokos už veiksmus, įgyvendintus po tos veiklos programos įgyvendinimo nutraukimo dienos. Siekiant užtikrinti gamintojų organizacijų finansinį stabilumą, pagalba, gauta už reikalavimus atitinkančius veiksmus, kurie atlikti iki veiklos programos įgyvendinimo nutraukimo, neturi būti susigrąžinama, jei gamintojų organizacija arba gamintojų organizacijų asociacija valstybės narės kompetentingai institucijai įrodo, kad tos veiklos programos įgyvendinimas 2020 m. buvo nutrauktas dėl nuo gamintojų organizacijos nepriklausančių su COVID-19 susijusių priežasčių, už kurias gamintojų organizacija nėra atsakinga;

(10)

siekiant užtikrinti gamintojų organizacijų finansinį stabilumą, Sąjungos finansinė parama, gauta daugiamečiams įsipareigojimams, pavyzdžiui, aplinkosaugos veiksmams, vaisių ir daržovių sektoriuje vykdyti, neturėtų būti susigrąžinama į EŽŪGF, jei su šiais įsipareigojimais susiję ilgalaikiai tikslai negalėjo būti pasiekti dėl to, kad tie veiksmai 2020 m. buvo nutraukti dėl priežasčių, kurios susijusios su COVID-19 pandemija;

(11)

atsižvelgiant į rinkos sutrikimus ir trukdžius, atsiradusius dėl COVID-19 pandemijos, visų pirma į derliui nuimti būtinos darbo jėgos trūkumą ir logistikos sutrikimus 2020 m., taip pat į tai, kad vaisių ir daržovių sektoriaus produktai yra greitai gendantys, gamintojų organizacijoms turėtų būti leista lanksčiau įgyvendinti Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą derliaus nenuėmimo priemonę. Todėl derliaus nenuėmimo operacijas 2020 m. turėtų būti galima vykdyti net ir tada, kai per įprastą auginimo ciklą atitinkamame plote surinkta parduoti skirta produkcija, arba net ir tada, kai tam pačiam plotui anksčiau buvo taikoma neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo priemonė;

(12)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 54 straipsnio b punktą ir 58 straipsnio 3 dalį atliekamas gamintojų organizacijų ir valstybių narių vykdomos vaisių ir daržovių sektoriaus veiklos programų bei sistemų stebėsenos ir vertinimo, kuriais siekiama įvertinti tų programų ir sistemų veiksmingumą ir efektyvumą, vertinimas, apie kurį Komisijai turi būti pranešta iki 2020 m. lapkričio 15 d. Atsižvelgiant į valstybių narių viešojo administravimo institucijų veikimo sutrikimą dėl priežasčių, kurios susijusios su COVID-19 pandemija, to reglamento 58 straipsnyje nurodyto 2020 m. vertinimo proceso ataskaitos pateikimo laikotarpis turėtų būti pratęstas iki 2021 m. birželio 30 d.;

(13)

vaisų ir daržovių sektoriaus veikimo sutrikimas dėl su COVID-19 pandemija susijusių priežasčių turi įtakos gamintojų organizacijų gebėjimui 2020 m. imtis Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 59 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų taisomųjų priemonių per maksimalų keturių mėnesių laikotarpį. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama 2020 m. šį maksimalų keturių mėnesių laikotarpį pratęsti;

(14)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 5 straipsnį tam, kad gamintojų organizacija išlaikytų pripažinimą, ji turi nuolat atitikti valstybės narės nustatytą mažiausio narių skaičiaus reikalavimą. Jei gamintojų organizacijos nesilaiko šio reikalavimo, pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 59 straipsnio 2 dalį valstybės narės turi sustabdyti atitinkamos gamintojų organizacijos pripažinimo galiojimą, nemokėti pagalbos išmokų ir už kiekvieną kalendorinį mėnesį, kuriuo pripažinimo galiojimas sustabdytas, ar jo dalį metinę pagalbos sumą sumažinti 2 %. Atsižvelgdamos į COVID-19 pandemijos sukeltą sutrikimą, valstybės narės neturėtų sustabdyti pagalbos išmokų mokėjimo vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijoms, kurios 2020 m. nesilaiko mažiausio narių skaičiaus reikalavimo;

(15)

valstybės narės turėtų turėti galimybę Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 59 straipsnio 2 dalyje nurodyto pripažinimo galiojimo sustabdymo metu taisomųjų priemonių taikymo laikotarpį pratęsti ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui nuo tada, kai atitinkama gamintojų organizacija gavo įspėjamąjį raštą, jei ta gamintojų organizacija taisomųjų priemonių negalėjo imtis dėl priežasčių, kurios susijusios su COVID-19 pandemija. Toks pratęsimas neturėtų trukti ilgiau nei iki 2020 m. gruodžio 31 d. – šis terminas turėtų padėti užtikrinti, kad gamintojų organizacijos turėtų pakankamai laiko imtis taisomųjų priemonių;

(16)

atsižvelgdamos į COVID-19 pandemijos sukeltą vaisių ir daržovių sektoriaus veikimo sutrikimą, valstybės narės neturėtų taikyti Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 59 straipsnio 2 dalyje nustatyto metinės pagalbos sumos sumažinimo 2 % už kiekvieną kalendorinį mėnesį ar jo dalį, jei gamintojų organizacija, kurios pripažinimo galiojimas sustabdytas, taisomųjų priemonių 2020 m. negalėtų imtis dėl priežasčių, kurios susijusios su COVID-19 pandemija. Dėl tos pačios priežasties valstybės narės neturėtų taikyti Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 59 straipsnio 5 dalyje nustatyto metinės pagalbos sumos sumažinimo 1 % už kiekvieną kalendorinį mėnesį arba jo dalį;

(17)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 59 straipsnio 6 dalį valstybės narės turi panaikinti pripažinimą, jei gamintojų organizacija nesilaiko mažiausio parduodamos produkcijos kiekio ar vertės kriterijų iki antrųjų metų, einančių po metų, kuriais nesilaikyta tų kriterijų, spalio 15 d. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos sukelto vaisių ir daržovių sektoriaus veikimo sutrikimo poveikį gamintojų organizacijų parduodamos produkcijos vertei ir kiekiui, siekiant nustatyti, ar laikomasi mažiausio parduodamos produkcijos kiekio ar vertės kriterijų pagal to reglamento 59 straipsnio 6 dalį, į 2020 m. duomenis neturėtų būti atsižvelgiama;

(18)

gamintojų organizacijos, įgyvendinančios veiklos programas, kurios baigiasi 2020 m., dėl su COVID-19 pandemija susijusių priežasčių gali būti nepajėgios laikytis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 33 straipsnio 5 dalies b punkte nustatytų sąlygų. Tokiomis aplinkybėmis Deleguotojo reglamento (ES) 2017/891 61 straipsnio 6 dalyje nurodytas bendros paramos sumos sumažinimas atitinkamoms vaisių ir daržovių sektoriaus veiklos programoms 2020 m. neturėtų būti taikomas;

(19)

vynus gaminančiose valstybėse narėse susiduriama su išimtiniais veiklos, kuri vykdoma pagal vyno sektoriaus paramos programas, planavimo, valdymo ir įgyvendinimo sunkumais. Dėl šių sunkumų tos veiklos įgyvendinimas gali vėluoti ir todėl ta veikla gali neatitikti Sąjungos teisinių reikalavimų, visų pirma nustatytų Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/1149 (4). COVID-19 pandemijos sukeltiems sutrikimams bei trukdžiams yra neatsparūs ir vyno sektoriaus veiklos vykdytojai, jie patiria finansinių sunkumų ir grynųjų pinigų srautų problemų, susijusių su tiekimo grandinių sutrikimu ir tam tikrų prekybos vietų, visų pirma mažmeninės prekybos ir maitinimo paslaugų sektoriuose, uždarymu. Jie susiduria su logistinėmis problemomis ir dėl darbo jėgos trūkumo kylančiais produkcijos valdymo sunkumais, taip pat dėl tiekimo grandinės sutrikimo kylančiais sunkumais pasiekti vartotojus. Visa tai daro tiesioginį poveikį vyno sektoriaus veiklos vykdytojų finansiniam stabilumui ir jų gebėjimui 2020 m. įgyvendinti veiklą pagal vyno sektoriaus paramos programas;

(20)

Sąjungos vyno sektoriui neigiamą poveikį daro ir rinką trikdo priemonės, kurių siekdamos įveikti dėl COVID-19 pandemijos kilusią krizę pastaraisiais mėnesiais ėmėsi Vyriausybės, visų pirma viešbučių, barų ir restoranų uždarymas, žmonių ir prekių judėjimo apribojimas iki būtino lygio, tam tikrų Sąjungos vidaus sienų uždarymas;

(21)

spaudimą dėl kilus COVID-19 pandemijai atsiradusio darbo jėgos trūkumo ir logistinių sunkumų patiriantiems vynuogių augintojams ir visam vyno sektoriui kyla vis didesnių problemų dėl būsimo derliaus, susijusių su mažomis kainomis, sumažėjusiu vartojimu, gabenimo ir pardavimo sunkumais. Visi šie veiksniai prisideda prie didelio vyno rinkos sutrikimo;

(22)

be to, Sąjungos vyno rinkoje padėtis pablogėjo dar 2019 m., o vyno atsargos yra didžiausios nuo 2009 m. Šį reiškinį visų pirma lėmė rekordinis derlius 2018 m. ir apskritai mažėjantis vyno vartojimas Sąjungoje. Be to, poveikį eksportui padarė tai, kad papildomus importo muitus Europos vynams nustatė Jungtinės Amerikos Valstijos – pagrindinė Sąjungos vyno eksporto rinka. COVID-19 pandemija dar labiau sukrėtė šį pažeidžiamą sektorių, kuris nebepajėgus veiksmingai parduoti ar platinti savo produktų, – daugiausia dėl pagrindinių eksporto rinkų uždarymo ir priemonių, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti tinkamą izoliavimo ir karantino nurodymų įgyvendinimą, visų pirma dėl visos maitinimo veiklos nutraukimo ir negalėjimo tiekti įprastiems klientams. Be to, vyno sektoriaus veiklos vykdytojų veiklą varžo pagrindinių vyno gamybai reikalingų išteklių, pvz., butelių ir kamščių, tiekimo sunkumai, dėl kurių šie veiklos vykdytojai negali rinkai pateikti parduoti paruošto vyno;

(23)

šiomis aplinkybėmis dėl priežasčių, kurios susijusios su COVID-19 pandemija, būtina imtis skubių laikinų priemonių rinkos sutrikimui šalinti. Šios priemonės apima, be kita ko, laikiną leidimą keisti pasirinktos veiklos tikslą ir sumokėti už įgyvendintus veiksmus, net jei visa veikla nebuvo visiškai įgyvendinta. Netaikant sankcijų taip pat turėtų būti leidžiama iš dalies vykdyti vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos, investicijų ir inovacijų veiklą;

(24)

siekiant padėti veiklos vykdytojams reaguoti į dabartines išskirtines aplinkybes ir valdyti šią nenuspėjamą ir nesaugią padėtį, tikslinga leisti lanksčiau įgyvendinti priemones pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/1149 22 ir 26 straipsnius, 53 straipsnio 1 dalį ir 54 straipsnį;

(25)

kiek tai susiję su neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimu, pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2016/1149 22 straipsnį tame pačiame sklype neleidžiama nuimti neprinokusių vynuogių derliaus dvejus metus iš eilės. Atsižvelgiant į netikrumą dėl COVID-19 pandemijos trukmės ir rimtumo ir siekiant gamintojams sudaryti sąlygas geriau reguliuoti savo gamybą ir prisitaikyti prie padėties rinkoje ilgesniu laikotarpiu, šis apribojimas turėtų būti laikinai panaikintas iki 2020 m. spalio 15 d.;

(26)

Deleguotojo reglamento (ES) 2016/1149 26 straipsnyje nustatyta, kad parama savitarpio pagalbos fondams steigti pagal vyno sektoriaus paramos programas teikiama ne ilgiau kaip trejus metus. Atsižvelgiant į dabartinę COVID-19 pandemijos sukeltą krizę ir siekiant toliau skatinti atsakingą požiūrį į krizines situacijas laikoma tikslinga šią trejų metų ribą laikinai panaikinti. Taip parama gamintojams bus teikiama ilgesniu laikotarpiu, suteikiant jiems geresnes galimybes išsaugoti pajamas per šią krizę;

(27)

taisyklės, susijusios su galimais pagal Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 numatytas vyno sektoriaus paramos programas vykdomos veiklos pakeitimais, nustatytos Deleguotojo reglamento (ES) 2016/1149 53 straipsnio 1 dalyje. Siekiant sudaryti sąlygas paramos gavėjams tinkamai ir veiksmingai reaguoti į išskirtines aplinkybes, susijusias su COVID-19 pandemija, ir pritaikyti gamybą bei prekybą, šias taisykles reikėtų laikinai leisti taikyti lanksčiau. Todėl tikslinga valstybėms narėms laikinai leisti nukrypti nuo tų taisyklių, kad paramos gavėjai galėtų pateikti pradžioje patvirtintos veiklos pakeitimų be nacionalinių valdžios institucijų patvirtinimo. Tokiu būdu valstybės narės gali leisti be išankstinio patvirtinimo įgyvendinti pagal šias priemones vykdomos veiklos pakeitimus neviršijant pradžioje patvirtintos paramos skyrimo reikalavimus atitinkančios sumos. Tokia nukrypti leidžianti nuostata padėtų paramos gavėjams, kurie dėl krizės negali užbaigti tam tikros veiklos ir nori ją pakeisti, kad išvengtų didesnių ekonominių nuostolių arba geriau ištaisytų padėtį rinkoje. Be to, būtų tikslinga laikinai leisti pakeisti pasirinktos veiklos tikslą į pardavimo skatinimo, vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos, investicijų ir inovacijų priemonių tikslus, nes, skirtingai nei kitų vyno sektoriaus paramos programų priemonių atveju, šiomis priemonėmis gali būti siekiama keleto tikslų, pavyzdžiui, investuoti į vyno gamyklą ir vyno rūsį. Tais atvejais, kai paramos gavėjas negali visiškai pasiekti veiklos tikslo, jam turėtų būti leidžiama sumažinti tos veiklos tikslų mastą. Tačiau tokius pakeitimus ir toliau turėtų tvirtinti kompetentinga institucija;

(28)

siekiant išvengti, kad paramos gavėjai nenukentėtų dėl nustatyto lankstumo, suteikiančio galimybę keisti patvirtintą veiklą be išankstinio patvirtinimo, nes neįgyvendino kompetentingos institucijos pradžioje patvirtintos bendros savo veiklos arba pakeitė veiklos tikslą, taip pat būtina leisti laikinai nukrypti nuo Deleguotojo reglamento (ES) 2016/1149 54 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad parama išmokama įsitikinus, jog buvo visiškai įgyvendinta visa numatyta bendra veikla arba visi atskiri bendrą veiklą sudarantys veiksmai. Taip bus užtikrintas paramos išmokėjimas už atskirus veiksmus, kaip numatyta šiame reglamente, jei tie veiksmai yra visiškai įgyvendinti;

(29)

kalbant apie veiklą, remiamą pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 46 ir 47 straipsnius, kad paramos gavėjai nenukentėtų dėl to, kad dėl krizės savo veiklą įgyvendino ne visame plote, už kurį buvo patvirtinta parama, taip pat būtina leisti laikinai nukrypti nuo Deleguotojo reglamento (ES) 2016/1149 54 straipsnio 4 dalies ir užtikrinti, kad parama be sankcijų būtų išmokama už įgyvendintos veiklos dalį;

(30)

dėl būtinybės imtis neatidėliotinų veiksmų šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

2011 m. Italija pranešė Komisijai, kad jos teritorijoje aptikta nauja agresyvi bakterijų Pseudomonas syringae pv. actinidiae Takikawa, Serizawa, Ichikawa, Tsuyumu ir Goto padermė (toliau – nurodytasis kenkėjas) – kivių vėžio sukėlėja, ir kad ji priėmė oficialias nurodytojo kenkėjo patekimo į jos teritoriją ir paplitimo joje prevencijos priemones. Iš turimos informacijos taip pat sužinota, kad nurodytojo kenkėjo nauja agresyvi padermė nustatyta ir trečiojoje šalyje, iš kurios į Sąjungą eksportuojama kivių augalų dauginamoji medžiaga, įskaitant žiedadulkes. Ta informacija Sąjungos teritorijai tebėra aktuali ir šiandien;

(2)

todėl Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2012/756/ES (2);

(3)

Įgyvendinimo sprendimas 2012/756/ES buvo pakeistas Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/198 (3), kuris nustojo galioti 2020 m. kovo 31 d.;

(4)

nurodytasis kenkėjas nėra nurodytas kaip Sąjungos karantininis kenkėjas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 (4) II priede, saugomos zonos karantininis kenkėjas to reglamento III priede arba reguliuojamas nekarantininis kenkėjas to reglamento IV priede;

(5)

priežastys, dėl kurių priimtas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/198, įskaitant Komisijos atliktą atitinkamą preliminarią kenkėjų rizikos analizę, tebegalioja. Atsižvelgiant į nurodytojo kenkėjo tebekeliamą fitosanitarinę riziką, reikėtų priimti priemones dėl Actinidia Lindl. gyvų žiedadulkių ir sodinti skirtų augalų, išskyrus sėklas, įvežimo į Sąjungą iš trečiųjų šalių. Be to, reikėtų numatyti priemones dėl tokių Sąjungos kilmės augalų vežimo Sąjungoje. Tos priemonės turėtų būti tokios pat kaip Įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/198 nustatytos priemonės, nes įrodyta, kad jos yra veiksmingos Sąjungos teritorijai nuo nurodytojo kenkėjo apsaugoti;

(6)

siekiant užtikrinti didesnę Sąjungos teritorijos apsaugą nuo nurodytojo kenkėjo, į Sąjungą įvežami nurodytieji augalai turėtų būti griežtai tikrinami ir, kai tinkama, pasienio kontrolės poste arba paskirties kontrolės punkte, nustatytame pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/2123 (5), turėtų būti tiriama, ar nėra nurodytojo kenkėjo;

(7)

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/198 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu. Tai būtina siekiant atsižvelgti į nuo 2019 m. gruodžio 14 d. taikomų Reglamento (ES) 2016/2031 ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 nuostatas;

(8)

šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti kuo greičiau, kad būtų pakeistas 2020 m. kovo 31 d. nustojęs galioti Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/198. Šis reglamentas turėtų įsigalioti trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(9)

jei taikoma, valstybės narės turi pritaikyti savo teisės aktus, kad jie atitiktų šio reglamento reikalavimus;

(10)

šis reglamentas turėtų būti taikomas iki 2021 m. gruodžio 31 d., kad būtų pakankamai laiko stebėti padėties raidą ir nustatyti nurodytojo kenkėjo fitosanitarinę būklę Sąjungos teritorijoje;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

nurodytieji augalai visą auginimo laikotarpį buvo auginami šalyje, kurioje nurodytojo kenkėjo nebuvo aptikta;

b)

nurodytieji augalai visą auginimo laikotarpį buvo auginami kenkėjais neužkrėstoje teritorijoje, kurią nurodytojo kenkėjo atžvilgiu pagal Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Tarptautinį fitosanitarijos priemonių standartą (toliau – ISPM) Nr. 4 (6) nustatė kilmės šalies nacionalinė augalų apsaugos organizacija (toliau – NAAO). Kenkėjais neužkrėstos teritorijos pavadinimas nurodomas sertifikato dalyje „Kilmės vieta“;

c)

nurodytieji augalai buvo auginami kenkėjais neužkrėstoje gamybos vietoje arba kenkėjais neužkrėstame gamybos plote, kurį nurodytojo kenkėjo atžvilgiu pagal FAO ISPM Nr. 10 (7) nustatė kilmės šalies NAAO. Nurodytieji augalai buvo auginami aplinkoje, kuri izoliuota ir apsaugota taip, kad nurodytasis kenkėjas į ją visiškai negalėtų patekti iš išorinės aplinkos. Toje vietoje ar plote nurodytieji augalai tinkamiausiu infekcijos požymiams nustatyti per visą paskutinį vegetacijos ciklą prieš eksportą laiku buvo du kartus oficialiai patikrinti ir nustatyta, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju.

Tą gamybos vietą ar plotą supa ne mažesnė kaip 100 metrų spindulio zona, kurioje tinkamiausiu infekcijos požymiams nustatyti per visą paskutinį vegetacijos ciklą prieš eksportą laiku buvo du kartus atlikti oficialūs patikrinimai ir visi nurodytieji augalai, kuriems minėtų patikrinimų metu nustatyta infekcijos požymių, buvo nedelsiant sunaikinti;

d)

nurodytieji augalai buvo auginami kenkėjais neužkrėstoje gamybos vietoje, kurią nurodytojo organizmo atžvilgiu pagal FAO ISPM Nr. 10 nustatė kilmės šalies NAAO. Toje vietoje nurodytieji augalai tinkamiausiu infekcijos požymiams nustatyti per visą paskutinį vegetacijos ciklą prieš eksportą laiku buvo du kartus oficialiai patikrinti, paimti jų mėginiai bei atlikti tyrimai ir nustatyta, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju.

Tą gamybos vietą supa ne mažiau kaip 4 500 metrų spindulio zona (toliau – supančioji zona), kuri atitinka vieną iš toliau nurodytų sąlygų:

ii ir iii punktų atveju visi nurodytieji augalai 500–4 500 metrų nuo gamybos vietos spinduliu buvo sunaikinti arba ištirti pagal imties planą, pagal kurį 99 % patikimumu galima patvirtinti, kad nurodytuosiuose augaluose nurodytojo kenkėjo yra mažiau nei 0,1 %

a)

nurodytieji augalai gauti tiesiogiai iš motininių augalų, išaugintų laikantis 4 straipsnio a, b arba c punktuose nustatytų sąlygų;

b)

nurodytieji augalai gauti tiesiogiai iš motininių augalų, kurie prieš tai buvo atskirai ištirti ir buvo patvirtinta, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju;

c)

nurodytieji augalai buvo ištirti pagal imties planą, pagal kurį 99 % patikimumu galima patvirtinti, kad nurodytuose augaluose nurodytojo kenkėjo yra mažiau nei 0,1 %

a)

nurodytieji augalai visą auginimo laikotarpį buvo auginami valstybėje narėje, kurioje nurodytojo kenkėjo nebuvo nustatyta;

b)

nurodytieji augalai visą augimo laikotarpį buvo auginami Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 III priede nurodytoje saugomoje zonoje;

c)

nurodytieji augalai visą auginimo laikotarpį buvo auginami kenkėjais neužkrėstoje teritorijoje, kurią nurodytojo kenkėjo atžvilgiu pagal FAO ISPM Nr. 4 nustatė kilmės valstybės narės kompetentinga institucija;

d)

nurodytieji augalai buvo auginami kenkėjais neužkrėstoje gamybos vietoje arba kenkėjais neužkrėstame gamybos plote, kurį nurodytojo kenkėjo atžvilgiu pagal FAO ISPM Nr. 10 nustatė kilmės šalies valstybės narės atsakinga oficiali įstaiga. Nurodytieji augalai buvo auginami aplinkoje, kuri izoliuota ir apsaugota taip, kad nurodytasis kenkėjas į ją visiškai negalėtų patekti iš išorinės aplinkos. Toje vietoje ar plote nurodytieji augalai tinkamiausiu infekcijos požymiams nustatyti per visą paskutinį vegetacijos ciklą prieš vežimą laiku buvo du kartus oficialiai patikrinti ir nustatyta, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju.

Tą gamybos vietą ar plotą supa ne mažesnė kaip 100 metrų spindulio zona, kurioje tinkamiausiu infekcijos požymiams nustatyti per paskutinį visą vegetacijos ciklą prieš vežimą laiku buvo atlikti du oficialūs patikrinimai ir visi augalai, kuriems minėtų patikrinimų metu nustatyta infekcijos požymių, buvo nedelsiant sunaikinti;

e)

nurodytieji augalai buvo auginami kenkėjais neužkrėstoje gamybos vietoje, kurią nurodytojo organizmo atžvilgiu pagal FAO ISPM Nr. 10 nustatė kilmės valstybės narės kompetentinga institucija.

Toje vietoje nurodytieji augalai tinkamiausiu infekcijos požymiams nustatyti per visą paskutinį vegetacijos ciklą prieš vežimą laiku buvo du kartus oficialiai patikrinti, paimti mėginiai bei atlikti tyrimai ir nustatyta, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju.

Tą gamybos vietą supa ne mažiau kaip 500 metrų spindulio zona (toliau – supančioji zona), kuri atitinka vieną iš toliau nurodytų sąlygų:

Supančiąją zoną supa tolesnioji ne mažiau kaip 4 000 metrų pločio zona, kuri atitinka vieną iš toliau nurodytų sąlygų:

a)

nurodytieji augalai gauti tiesiogiai iš motininių augalų, išaugintų laikantis 8 straipsnio a, b, c arba d punktuose nustatytų sąlygų;

b)

nurodytieji augalai buvo gauti tiesiogiai iš motininių augalų, kurie prieš tai buvo atskirai ištirti ir buvo patvirtinta, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju;

c)

nurodytieji augalai buvo ištirti pagal imties planą, pagal kurį 99 % patikimumu galima patvirtinti, kad nurodytuose augaluose nurodytojo kenkėjo yra mažiau nei 0,1 %

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 923/2012 (3) teksto redakcijoje italų kalba priedo 5 skirsnio SERA.5025 dalies b punkte ir 4 priedėlio pirmoje lentelės eilutėje ir išnašose (**) ir (***) yra nenuosekliai pavartotų terminų, susijusių su orlaivio ir antžeminių tarnybų kalbiniu ryšiu;

(2)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 923/2012 teksto redakcija italų kalba turėtų būti atitinkamai ištaisyta. Teksto redakcijų kitomis kalbomis taisyti nereikia;

(3)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsniu įsteigto Bendro dangaus komiteto nuomonę (4),

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/66 (2) nustatytos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų oficialiosios kontrolės vykdymo vienodos praktinės tvarkos taisyklės. Tos taisyklės apima patikrinimus profesionalių veiklos vykdytojų valdose sodinti skirtų augalų auginimo vietose;

(2)

vegetacinėje ramybės būsenoje esantys sodinti skirti augalai, išskyrus sėklas, gali kelti vienodą pavojų ir riziką augalų sveikatai, nes tikrinant juos pasienio kontrolės postuose arba kontrolės punktuose gali būti neįmanoma nustatyti kenkėjų buvimo arba jų simptomų. Vis dėlto iškart po šių patikrinimų tokie sodinti skirti augalai išleidžiami į laisvą apyvartą su augalo pasu, skirtu vežti Sąjungos teritorijoje;

(3)

todėl siekiant reaguoti į tą riziką tikslinga bent pirmąjį auginimo sezoną po importo atlikti fizinius patikrinimus veiklos vykdytojų valdose, kad būtų galima patikimiau aptikti Sąjungos karantininį kenkėją, saugomos zonos karantininį kenkėją arba kenkėją, kuriam taikomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 (3) 30 straipsnio 1 dalį priimtos priemonės. Siekiant, kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti tuos patikrinimus kuo veiksmingiau ir proporcingiau, jos turėtų nustatyti tų patikrinimų dažnumą ir per tuos patikrinimus tikrintinus sodinti skirti augalus, remdamosi pagal tam tikrus kriterijus parengtinu kontrolės planu;

(4)

siekiant, kad patikrinimai būtų veiksmingesni ir orientuoti į didžiausią riziką augalų sveikatai, tikslinga juos grįsti atitinkamų kenkėjų aptikimo istorija, susijusia su atitinkamomis trečiosiomis kilmės šalimis, prioritetinių kenkėjų aptikimu tose šalyse ir oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemoje (IMSOC) turima informacija. Valstybės narės gali rinkti mokesčius už tokią kontrolę, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/625 80 straipsnyje;

(5)

jei atlikus tokius patikrinimus aptinkamas karantininis kenkėjas arba kenkėjas, kuriam taikomos pagal Reglamento (ES) 2016/2031 30 straipsnio 1 dalį patvirtintos priemonės, kompetentingos institucijos patikrinimų rezultatus turėtų įrašyti į sistemos IMSOC atitinkamą galutinį bendrąjį sveikatos įvežimo dokumentą (BSĮD), kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/625 56 straipsnyje, jei tik įmanoma atsekti, su kokia importuota siunta susijęs užkrėstas augalas;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

vadovaujantis Sprendimo 2014/219/BUSP 7 straipsnio 1 dalimi, Politiniam ir saugumo komitetui (PSK) suteikiami įgaliojimai pagal Sutarties 38 straipsnio trečią pastraipą priimti atitinkamus sprendimus EUCAP Sahel Mali politinės kontrolės vykdymo ir strateginio vadovavimo jai tikslais, įskaitant sprendimą paskirti misijos vadovą;

(2)

2017 m. rugsėjo 18 d. PSK priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/1780 (2), kuriuo Philippe RIO skiriamas EUCAP Sahel Mali misijos vadovu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. sausio 14 d. Po to vėlesniais PSK sprendimais tų įgaliojimų terminas buvo pratęstas iki 2020 m. rugsėjo 30 d.;

(3)

2019 m. vasario 21 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2019/312 (3), kuriuo EUCAP Sahel Mali įgaliojimų terminas pratęsiamas iki 2021 m. sausio 14 d.;

(4)

Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlė pratęsti EUCAP Sahel Mali misijos vadovo Philippe RIO įgaliojimų terminą nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.,

(1)

Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir San Marino Respublikos susitarimo dėl bendradarbiavimo ir muitų sąjungos (toliau – Susitarimas) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vykdant Sąjungos ir San Marino Respublikos prekybą žemės ūkio produktais, San Marino Respublika įsipareigoja priimti Sąjungos teisės aktus dėl kokybės, kai tai yra būtina tinkamam Susitarimo veikimui užtikrinti;

(2)

pagal Susitarimo 7 straipsnio 1 dalies penktą įtrauką San Marino Respublika šalims, kurios nėra Sąjungos narės (toliau – trečiosios šalys), turi taikyti Sąjungos teisės aktus dėl kokybės, kai tai yra būtina tinkamam Susitarimo veikimui užtikrinti;

(3)

siekiant išvengti kliūčių laisvam prekių judėjimui ir užtikrinti tinkamą Susitarimu sukurtos muitų sąjungos veikimą, tikslinga išsamiau apibrėžti ekologinei gamybai, ekologiškų produktų ženklinimui ir ekologiškų produktų importo tvarkai taikytinas Sąjungos teisės aktų dėl kokybės nuostatas;

(4)

siekiant užtikrinti atitiktį Sąjungos teisės aktams dėl ekologiškų produktų importo iš trečiųjų šalių į San Marino Respubliką, būtina nustatyti atitinkamą tvarką, kurią turi taikyti jos nacionalinės valdžios institucijos;

(5)

taip pat turėtų būti nustatyta atitinkama tvarka siekiant užtikrinti atitiktį Sąjungos teisės aktams dėl San Marino Respublikoje paruoštų arba pagamintų ekologiškų produktų;

(6)

be to, tikslinga nustatyti procedūrą, kurios turi būti laikomasi, kai priimami nauji Sąjungos teisės aktai dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kurie daro poveikį nuorodoms į šiame sprendime nustatytas nuostatas ir tvarką,