Sviesuva bredikis
- 1. ŠVIESUVA
- 2. Leiskite paaiškinti, kas yra asociacija „ŠVIESUVA“, kodėl ji įkurta ir kodėl dabar? Pirmiausia, „ŠVIESUVA“ gali asocijuotis su „Žinija“, kurios tikslas buvo mokslo ir politinių žinių skleidimas. Tačiau, jau ilgokai jos veikla neatitinka skelbiamų tikslų, ir, galų gale, visiškai gęsta. „Šviesuvos“ tikslai yra platesni. Lietuviškų žodžių „šv“ šaknis yra labai prasminga – „šventas“, „šviesa“, „šviesus“, „šviesuolis“, „švytintis“ „švietimas“ ir pan. Iš tikrųjų, galutinis švietėjiškos veiklos tikslas ir yra ne žinios, o per žinias siekimas, kad kuo šviesesni būtų mūsų žmonės, kad kuo daugiau būtų šviesuolių – tada mūsų mieste ir šalyje bus šviesiau.
- 3. Dabar, minint „Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį“ prisimename tas istorines kūrybingas Lietuvos asmenybes, garbingus šviesuolius, kurie skleidė žmogiškumą, savimonę, orumą. Tai Vydūnas („ žmogus spindi, kai yra žmogiškai prakilnus“), A. Maceina, St. Šalkauskis, Tėvas Stanislovas ir kt. Ir šiandien turime daug darbščių, talentingų, gabių žmonių. Deja, neretai, gal ir ne visiškai sąmoningai, paminame savo garbę ir išdidumą po kojomis, žemindami save, savo tautą ir šalį net už savo šalies ribų (užmiršdami posakį “Paukštis savo lizdo neteršia!).
- 4. Kilo iniciatyva sukurti šių dienų reikalavimus atitinkančią organizaciją, laisvanorišką, nepriklausomą. Kodėl dabar, kai šalį yra apėmusi ekonominė krizė ir sunkmetis? Todėl, kad yra kita, dar pavojingesnė vis gilėjanti DVASINĖ KRIZĖDVASINĖ KRIZĖ!! Materialiniai interesai nustelbia dvasinius. Dažnai kartojame, kad kuriame žinių visuomenę, tačiau, kokių rezultatų galima tikėtis, kai tik apie 20 proc. informacijos yra gaunama iš mokslu paremtų šaltinių, o 80 proc. – iš kitų, menkaverčių, netgi klaidinančių šaltinių. Daug proto teršalų išspinduliuoja televizijos programos, tiesa, ne visos, tačiau norint stebėti rimtą ir prasmingą laidą, ją nuolat pertraukia įkyrios reklamos, ištraukos iš smurto filmų ir pusnuogių moterų maivymasis. Komercinė spauda taip pat bruka mums kūno kultą, vartojimą, šiurpią nusikaltimų kroniką, daug laiko skiria tokiems praeinantiems dalykams, politikų kovoms ir jų užkulisinio asmeninio gyvenimo sensacijoms.
- 5. Taip valdomas mūsų protas ir sąmonė, formuojama ydinga pasaulėžiūra be vertybinės orientacijos ir dorovingumo, visuomenė virsta mase, susitapatinusia su aplinka. Tai pavojinga – taip gaminami standartizuoti zombiai, kurie nesugeba vertinti savo ir valstybės gyvenime iškilusių situacijų ir elgiasi, vadovaudamiesi masės principais. Tokius lengva valdyti. Doras, sąžiningas žmogus, tas, kuris priešinasi šiam procesui nėra vertinamas, jį išstumia veidmainiai ir prisitaikėliai, siekiantys užimti gerą „kėdę“. Tačiau istorija rodo, kad dvasinis renesansas dažnai prasideda būtent įvairių krizių metais.
- 6. Džiugu, kad visuomenės dalis atsispiria. Didžiulis susidomėjimas LTV laida „Triumfo arka“ parodo, kad daugelio nepatenkina pigūs kultūriniai renginiai su greitai gimstančiomis žvaigždėmis. Malonu pasidairius knygynuose – yra puikių knygų. Tačiau to neužtenka. Artimiausioje ateityje UNESCO duomenimis 80 procentų darbo vietų bus susijusios su žiniomis, kurios šiandien dar nepaskelbtos. Reikalingas išsilavinimas, atitinkantis nuolat atsinaujinančios informacijos srautus. Visuomenė turi tapti šviesesnė, sąmojingesnė ir inteligentiškesnė. Inteligentas tai ne tik asmuo, turintis diplomą, geras specialistas, profesionalas, o kūrybinga asmenybė su tvirta pasaulėžiūra, doroviniais ir dvasiniais pradais, kuri neužsisklendžia savyje, nėra abejinga tautos ir pasaulio problemoms ir yra visuomeniškai aktyvi.
- 7. „Šviesuva“ numato atliepti besimokančio poreikius, tikisi, kad ne vieną patrauks iš kavinių, pigių ir blogo skonio pramogų, kur neprasmingai leidžia laiką. Neabejoju, kad jaunimo humanitariniame švietime, saviaukloje yra nemažai spragų. Mokykloje apie daug ką sužino, tačiau mažai apie tai, kaip gyventi šiame pasaulyje (gal dėl to tiek daug savižudybių?), kokia gyvenimo prasmė, kokie tikslai ir kaip jų siekti, kaip skirti gėrį nuo blogio. „Šviesuva“, pasitelkusi filosofus, psichologus, ekonomistus, medikus, sociologus stengsis padėti susivokti sudėtinguose gyvenimo labirintuose, skatinti pagarbą, toleranciją kitiems, ugdyti dorovines vertybes, rūpintis gamtos ir apskritai gyvybės išsaugojimu. Norėdami sukurti teigiamą Lietuvos įvaizdį pasaulyje turime padėti atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes, ugdyti kritiškai mąstantį žmogų, brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę.
- 8. Tikimės sudominti studentus, pirmiausiai, tokiomis paskaitomis, kurios su pasisekimu skaitomos viename kuriame nors universitete, tačiau yra nežinomos ar neprieinamos kitų aukštųjų mokyklų studentams. Kasdien vyksta tokie atradimai, kurie principiniai keičia mūsų supratimą apie pasaulio vaizdą, savo ir Visatos suvokimą. Tai kvantinė fizika ir mechanika, reliatyvumo teorija, molekulinė biologija ir supratimas apie žmogų, kaip mikrovisatą. Deja, gamtamokslinės žinios daugelio tebėra mokyklinio lygio. Mane gąsdina labai menkos visuomenėje esančios mokslo žinios (apie tai liudija ir TV laida „Klausimėlis“) ir, apskritai, požiūris į mokslą.
- 9. Tarp mokslininkų ir visuomenės yra bedugnė, ištisa praraja. Kas dėl to kaltas? Žinome, kad moksliniai tyrimai yra finansuojami valstybės, t.y. skirstomi iš mokesčių mokėtojų lėšų. Todėl visi piliečiai turi teisę žinoti kam ir kaip panaudojami jų pinigai. Deja, dauguma neturi supratimo, ką daro Lietuvos mokslininkai, kokie jų veiklos rezultatai! Kaip ir visose sferose nesulaikomai mūsų šalyje plintanti Vakarų kultūra (deja, ir pseudokultūra), atneša informaciją ir apie užsienio mokslininkų pasiekimus. Gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos mokslas neturi ką parodyti. O iš tikrųjų turime kuo didžiuotis, nemažas yra lietuvių mokslininkų indėlis į pasaulinį mokslo lobyną. Mes nesame prastesni. JAV, suviliojusi į gamtos mokslų fundamentinius tyrimus tūkstančius tyrėjų, skiria tam milijardus dolerių.
- 10. „Šviesuma“ stengsis supažindinti su šalies mokslininkų darbais, parodyti, kad jie aktyviai dalyvauja pasauliniame moksle ir yra vertinami. Tai turi daryti patys mokslininkai, kurie iš dalies ir yra kalti, kad apie jų darbus visuomenė mažai žino ir kyla klausimas, ar jie reikalingi tik sau, ar valstybei ir jos gyventojams. Mano nuomone, mokslininkai turėtų atsiskaityti prieš visuomenę, sugebėti populiariai supažindinti su savo darbais ir plėsti mokslą išmanančių žmonių ratą. Reikia pakelti Lietuvos mokslo prestižą. Kartu negalima nematyti būtinybės kovoti su, antimokslo apraiškomis, kurios skleidžiamos įvairiomis priemonėmis, dažniausiai neoficialiomis atvykusių „žinovų“ paskaitomis ar seminarais.
- 11. Neužmiršime įvairių visuomenės sluoksnių, stengsimės suvokti įvairių visuomenė sluoksnių poreikį žinioms, aktyviai reaguoti į naujus reiškinius, kurių supratimas reikalauja specialių žinių. Sieksime, kad žmonės taptų būtų daugiau išprusę pačiais įvairiausiais klausimais, pradedant kiekvienam aktualiais ir skaudžiais ekonomikos ir politologijos klausimais, kad padidėtų sąmoningumas, sugebėtų atskirtų melą nuo tiesos ir neleistų savęs mulkinti.
- 12. Džiugu, kad čia, „Pirmame žingsnyje“ yra reikiamos sąlygos patekti į salę neįgaliesiems ir jie galės dalyvauti „Šviesuvos“ renginiuose. Jų problemos tikrai nebus užmirštos. Manau daug ką patrauks valandėlės, skirtos geresniam įvairių meno krypčių suvokimui, supažindinti su lietuvių menininkų darbais, diskusijos sveikos gyvensenos klausimais, mokslo ir technologijų naujienos ir kt. Daug ko nepaminėjau, daug kas „Šviesuvos“ veiklai vykstant keisis. Suprantama, savo veikloje naudosimės šiuolaikinėmis žinių perteikimo formomis, nuolat ieškosime naujų, galinčių sudominti klausytojus, ypač jaunimą. Be kauniečių į šią veiklą pasitelksime ir kitų miestų bei užsienio intelektualus. Apie kai kurias „Šviesuvos“ numatomos veiklos kryptis pasisakys čia esantys įkurtos asociacijos tarybos nariai.